Ginčai dėl tėvų bendravimo su vaiku

Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas.

Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Jei tėvams susitarti nepavyksta, ginčą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant sprendžia teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimams, buvo įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose, įskaitant ir bylas dėl bendravimo su vaiku. Mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypatingai šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų ir yra labai svarbu išsaugoti taiką ir gerus šalių santykius. Taigi, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog būtų paskirtas mediatorius šalių ginčui nagrinėti. Daugiau informacijos apie mediaciją galima rasti čia.

Kada reikia nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką?

Bendroji taisyklė yra tokia, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką teismas nustato tais atvejais, kai tėvams nepavyksta taikiai dėl to susitarti. Dažniausiai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka yra nustatoma sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas ir atskirai (pavyzdžiui, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ankstesniu teismo sprendimu ar nutartimi, tačiau ginčas dėl bendravimo tvarkos iškyla jau vėliau, tuomet toks ginčas sprendžiamas atskirai nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo).

Kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali padėti, kai nepavyksta rasti bendro sprendimo dėl skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaiku?

Tėvai, susiduriantys su sunkumais ieškant bendrų tarpusavio sutarimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistai sieks padėti tėvams nusistatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką ar susitarti dėl jau nustatytos tvarkos vykdymo.

Daugiau informacijos apie Tarnybos pagalbą tokiose situacijose galite rasti:

atmintinėje tėvams/vienam iš tėvų kreipiantis į Tarnybos teritorinius vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu užtikrinimo.

Į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos (įgyvendinus privalomosios mediacijos procedūrą) gali kreiptis:

- Vaiko tėvas ar motina

- Neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai ar rūpintojai)

Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime – būtina pilnaverčio vaiko vystymosi sąlyga

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga.

Bendroji nuostata dėl teismo nustatomos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai yra įrodoma, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Bendravimas su vaiku galėtų būti laikomas kenkiančiu vaiko interesams, kai, pavyzdžiui, dažni susitikimai su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai; antrojo iš tėvų vaiko auklėjimo būdai yra priešingi vaiko gebėjimams ar auklėjimo būdams, kuriais auklėja kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina; kai daroma žalinga įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai; kiti atvejai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad:

- Teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo;

- Bendravimo su tėvu tvarkos patvirtinimas, kai būtų numatyta susitikimuose privalomai dalyvauti ir motinai, gali reikšti skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką ribojimą, kuris galimas tik tuomet, kai tai kenkia vaiko interesams.

Ką daryti, jei, esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku?

Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka, vykdymas yra privalomas. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Galimybė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.  Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo  nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Skyrium gyvenančio tėvo teisė gauti informaciją

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.

Tėvų teisės matytis su vaiku įgyvendinamas, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje valstybėje nei likęs tėvas

Rekomenduotina tėvams susitarti abipusiu susitarimu dėl vaiko bendravimo tvarkos su  skyrium gyvenančiu tėvu dar prieš išvykstant į kitą šalį. Tokia tvarka galėtų apimti tokius klausimus kaip ryšio palaikymo būdai (telefonu, internetu), nustatant bendravimo intensyvumą ir trukmę, taip pat svarbu aptarti galimybę vaikui praleisti atostogas su likusiu tėvu. Jei bendru sutarimu sudėtinga susitarti dėl bendravimo tvarkos tėvams gyvenant skirtingose valstybėse, o bendravimo tvarka buvo nustatyta tuo metu, kai abu tėvai gyveno vienoje valstybėje, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravo tvarkos pakeitimo ir jos pritaikymo pasikeitusioms aplinkybėms.

Jeigu bendravimo su vaikais tvarka nėra nustatyta, likęs tėvas gali kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo arba pateikti prašymą dėl teisės matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją.