Istorija

2000 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti Įvaikinimo tarnyba.
Iki 2004 m. Įvaikinimo tarnyba veikė kaip valstybės įvaikinimo institucija. 

Įvaikinimo tarnybos paskirtis buvo:
• tvarkyti norinčių įvaikinti vaikų ir galimų įvaikinti vaikų apskaitą,
• organizuoti įvaikinimą Lietuvoje,
• koordinuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą įvaikinimo srityje,
• ginti įvaikinamų vaikų teises, 
• ginti įvaikinamų vaikų teisėtus interesus.

Įvaikinimo tarnyba: 
• tobulino įvaikinimo procesą, 
• tobulino pagalbą įvaikintiems vaikams ir įtėviams,
• švietė visuomenę apie įvaikinimą.

Nuo 2005 m. Įvaikinimo tarnybai buvo pavesta vykdyti daugiau funkcijų. Tarnyba turėjo teikti metodinę pagalbą savivaldybėse veikiantiems vaiko teisių apsaugos skyriams. Turėjo apmokyti ten dirbančius specialistus, juos konsultuoti. Buvo pavesta vykdyti tarptautines apsaugos priemones. Todėl Įvaikinimo tarnybos pavadinimas buvo pakeistas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tarnyba:
• organizuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų žinių ugdymą,
• organizuoja specialistų, vykdančių vaiko globėjų bei įtėvių pasirengimo globoti ir įvaikinti patikrinimą, mokymą ir atestavimą,
• renka statistiką apie vaikus, ją analizuoja,
• koordinuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybas,
• vykdo tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, 
• informuoja gyventojus apie vaiko teises, globos ir įvaikinimo procedūras,
• organizuoja įvaikinimą Lietuvoje ir į užsienio valstybes.

Valstybė siekė sukurti vaiko teisių apsaugos sistemą, vienodai veikiančią visoje šalyje. Todėl 2018 m. liepos 1 d. visi Lietuvos Vaiko teisių apsaugos skyriai savivaldybėse susijungė. Jie ėmė dirbti pagal vienodus standartus ir praktikas atstovaujant ir ginant vaikų teises ir interesus visoje šalyje. 

Tarnyba:
• gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams,
• reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus visą parą,
• organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais,
• renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse,
• teikia metodinę pagalbą bei siūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo,
• koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo,
• vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių atvejų;
• organizuoja vaiko globą ir įvaikinimą,
• koordinuoja globos priežiūrą,
• gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose,
• teikia teismui išvadas, atstovauja vaiko interesams,
• dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese,
• atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu,
• bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.