Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato esminę nuostatą, kad su vaiku susijusios tėvų teisės ir pareigos yra lygios. Visus vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimus tėvai turi spręsti bendru sutarimu. Kiekvieną iš jų sieja vienoda pareiga rūpintis vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu santuokoje (nesusituokę), ar yra išsiskyrę (nebuvo susituokę) ir gyvena atskirai (VTAPĮ 31 straipsnis).

Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu kreipiantis į pasirinktą Civilinės metrikacijos įstaigą arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEP).  Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą ir (ar) pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais dokumentais pateikiamas Civilinės metrikacijos įstaigai. Jei vaikui yra suėję 10 metų, būtinas jo rašytinis sutikimas (Taisyklių 12 punktas, 19 punktas).

Būti pareiškėju ir pačiam keisti vardą ir (ar) pavardę  leidžiama 16 metų sulaukusiam asmeniui. Prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (MEP) (Taisyklių 2 punktas, 14 punktas).

Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

Taip. Teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko tėvai (tėvas ar motina) gali pakeisti bendru sutarimu. Nutarę, kad tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti ją teismui tvirtinti. Tačiau, jei tokio susitarimo pasiekti tėvams nepavyksta, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sprendžia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį (CPK 6.983 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.170 straipsnio  3 dalis, CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Taip. Teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką tėvas ar motina gali pakeisti bendru sutarimu. Nutarę, kad tikslinga keisti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti ją teismui tvirtinti. Tačiau, jei tokio susitarimo pasiekti tėvams nepavyksta, ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo sprendžia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį ( CPK 6.983 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, jei iš esmės pasikeitė aplinkybės, kuriomis buvo patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Tarnybos teritoriniai skyriai, esant poreikiui, gali tarpininkaudami padėti tėvams sudaryti tėvų bendravimo su vaikais tvarką, tačiau tik tuomet, kai tėvams pavyksta susitarti ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Ši tvarka vykdoma tik bendru tėvų sutarimu, priverstinis jos vykdymas negalimas  (Tarnybos teritorinių skyrių nuostatų 7.17 punktas).

Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, gali būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Visais atvejais labai svarbu, kad tėvai visų pirma bandytų sprendimus rasti tarpusavyje, o tais atvejais, kai to padaryti nepavyksta, pagalbos galima kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių (VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (vaikui nesuteikiama galimybė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu) kviečiame kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių (žodžiu, raštu) pagal faktinę vaiko gyvenamąją vietą, patikslinant informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, taip pat nurodyti žinomus vaiko duomenis ir vaiko faktinės gyvenamosios vietos adresą  (VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis).

Jei skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nustatyta teismo sprendimu (nutartimi), dėl sprendimo (nutarties) nevykdymo tikslinga kreiptis į antstolį pagal bendravimo tvarkos nevykdančio tėvo gyvenamąją vietą dėl sprendimo (nutarties) priverstinio vykdymo (CPK 588 straipsnio 1 dalis, CPK 590 straipsnio 1 dalis).

Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais ar kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, tuomet vaiko artimas giminaitis ar giminaitis, su kuriuo vaiką sieja emociniai ryšiai, turi kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko faktinę gyvenamąją vietą su prašymu (raštu) sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su minėtais giminaičiais. Tarnybos teritorinis skyrius gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas šiems asmenims bendrauti su vaiku. Tačiau tik tuomet, jei toks bendravimas nėra priešingas vaiko interesams ( CK 3.176 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Jei tėvai nevykdo Tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimo arba vaiko artimieji ir kiti giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, šie asmenys gali kreiptis į teismą (CK 3.176 straipsnio 3 dalis).

Teisės aktuose nustatyta, kad draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir paties vaiko sutikimo, tačiau teisės aktai nedraudžia tėvams (vienam iš jų) vaiko filmuoti, fotografuoti ar daryti pokalbio įrašus su vaiku. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant abiejų tėvų sutikimui, viešoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. 

Vis dėlto, jei vienas iš tėvų įrašinėja kito tėvo pokalbius (net ir su vaiku) be jo sutikimo ar prašo vaiko parodyti savo gyvenamąją aplinką be savininko (kito iš tėvų) sutikimo, tai gali būti teisės į privatų gyvenimą pažeidimas (CK 2.23 straipsnio 2 dalis). 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, nedalyvauti konflikte, t. y. nebendrauti. Tačiau pastebime, kad neretai toks atsitraukimas neatitinka vaiko interesų, todėl tais atvejais, kai nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko nenoras, turėtų būti stengiamasi eliminuoti priežastis, nulėmusias vaiko nenorą, stengiamasi suteikti vaikui bei skyriumi gyvenančiam tėvui pagalbą tam, kad jų ryšys būtų atkurtas. Be abejonės, tais atvejais, kai vaiko atsisakymas bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu yra nulemtas netinkamo to iš tėvų veikimo, bendravimo tvarka turėtų būti keičiama taip, kad atitiktų vaiko interesus.  

Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina tėvai turi sutarti bendru sutarimu, o kai tai jiems nepavyksta, klausimą sprendžia teismas. Jei bendravimo su vaiku tvarka jau buvo patvirtinta teismo sprendimu ir ji nebetinkama vaikui (jis atsisako bendrauti) tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi pareigą kuo skubiau kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, kadangi teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką gali pakeisti tik teismas, Tarnyba tam įgaliojimų neturi.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atsiranda nuo to momento, kai vaiko gimimo liudijime įrašomas asmuo vaiko tėvu ir egzistuoja iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės, o tam tikrais atvejais ir jos sulaukus. Vaiko išlaikymo pareiga tėvams kyla nepriklausomai nuo to, ar tarp jų ir kito iš vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku. Tėvai privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bendrai ir vienodai, nepaisant to, ar asmenys gyvena santuokoje, ar yra ją nutraukę, ar apskritai nebuvo jos sudarę (CK 3.192 straipsnis).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvas (motina) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal kito tėvo ieškinį. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra numatoma besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį  (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjusį sprendimą vykdo antstolis pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jeigu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui (jo viso ar dalies) neįmanoma išieškoti antstolio pagalba, tai valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo, iš kurio teismas yra jį priteisęs. Prašymą dėl vaiko išlaikymo valstybės lėšomis reikia teikti „Sodrai“  (CK 3.204 straipsnio 1dalis).

Taip, galima. Tačiau teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį vaikui gali pakeisti (sumažinti / padidinti) tik teismas. 
Ieškinį dėl pritiesto išlaikymo vaikui dydžio padidinimo / sumažinimo gali pareikšti vaikas, jo tėvas (motina), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti padidintas tik teismo sprendimu, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė tėvų galimybės teikti išlaikymą (turtinė padėtis), pavyzdžiui vienas iš tėvų pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas. 

Padidinti teismo sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį teismas gali ir tuomet jei pasikeitė vaiko poreikiai arba atsirado papildomoms vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 
Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas tik teismo sprendimu, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė tėvų galimybės teikti išlaikymą (turtinė padėtis). Pavyzdžiui, vienas iš tėvų prarado darbą ir dėl to sumažėjo nuolatinės pajamos, tėvas susirgo sunkia liga ar tapo neįgalus, atsirado kitų išlaikytinių ir kt.) (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Taip, gali priteisti. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Tačiau teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (pvz., nuo vaiko paėmimo iš šeimos, vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir pan.). Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas, tačiau išlaikymo vaikui įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau nei už paskutinius 3 metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Tai reiškia, kad išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Taip. Išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais: 
1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 
2) konkrečia pinigų suma; 
3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Taip, Tarnybos teritorinių skyrių dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra privalomas. Tarnybos teritorinis skyrius pateikia išvadą dėl ginčo. Tarnybos teritorinis skyrius apsilanko tėvų gyvenamosiose vietose, tiria šeimos aplinkos sąlygas, išklauso vaiko nuomonę ir pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik  Tarnybos teritorinio skyriaus išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės - tai teismo taikomos priemonės (nutartis), kuriomis siekiama laikinai, iki teismo sprendimo įsitesėjimo, išspręsti ginčą tarp tėvų (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės  (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, CPK 144 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima kreiptis iki ieškinio teismui pateikimo ir bet kurioje bylos stadijoje  (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;

3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;

4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;

5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;

6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;

7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;

8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalis).

Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena teisme taikoma privalomoji mediacija (mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo). Jei tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko, prieš kreipdamiesi į teismą, jie turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Tėvams nesutariant, to siekiantis tėvas ar motina turi kreiptis į mediatorių (Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas viešai), kurio pagalba mediacijos metu siekiama taikaus ginčo sprendimo. Mediacijai neįvykus ar neradus kompromiso, mediatorius išduoda pažymą, kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu. Dėl išsamesnės informacijos dėl privalomosios mediacijos skyrimo ir taikymo reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Mediacijos įstatymo 21 straipsnis).

Renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir paties vaiko sutikimo. Net ir esant abiejų tėvų sutikimui, viešoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo  (Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokius veiksmus nutraukti nesutinka, nesutinkantysis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su vaiko atvaizdo naudojimu bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui (CK 2.22 straipsnis).

Vaiko tėvai (kiti vaiko atstovai) pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. Vaiko iki 6 metų, taip pat vaiko su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, palikimas be priežiūros nesant objektyvių priežasčių, gali būti vertintinas kaip vaiko teisų pažeidimas (VTAPĮ 31 straipsnio 8 dalis).

Visais atvejais, net kai vaikas yra vienas namuose be savo tėvų ar tėvų nėra šalia vaiko, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl tėvai, priimdami sprendimą palikti vaikus be priežiūros turi prieš tai įvertinti vaiko amžių, brandą, savarankiškumą, aptarti šį klausimą su vaiku ir visais atvejais būti įsitikinę, kad vaikas gebės pats savimi pasirūpinti.

Teisės aktuose nėra aiškia įtvirtinta ar reglamentuota iki kelintos valandos vaikas gali būti vienas lauke be savo tėvų. Tėvai (vienas iš jų) turėtų elgtis išmintingai ir taip, kad pirmiausiai būtų saugu vaikui. Tėvai tai pat turėtų įvertinti ir kitus kriterijus pvz. vaiko amžių, vaiko brandą ir suvokimą,  paros laiką, ar šeima turi uždarą kiemą ir kitas galimas grėsmes). 

Visais atvejais, net kai vaikas yra vienas lauke be savo tėvų ar tėvų nėra šalai vaiko, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl tėvai, priimdami sprendimą dėl vaiko buvimo vienam lauke, turi prieš tai įvertinti vaiko amžių, brandą, savarankiškumą, aptarti šį klausimą su vaiku ir visais atvejais būti įsitikinę, kad vaikas gebės pats savimi pasirūpinti. 

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (CK 3.179 straipsnis).

Prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, Tarnybos teritorinis skyrius, prokuroras  (CK 3.182 straipsnio 1 dalis).

Tai teismo priimtas sprendimas tėvams (vienam iš jų) apriboti valdžią vaikų atžvilgiu, t. y. tėvai vaiko atžvilgiu neturi jokių teisių (negali gyventi su vaiku, auklėti jo, atstovauti, reikalauti grąžinti iš kitų asmenų ir kt.) Išlieka tik teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tačiau išlieka pareiga išlaikyti vaiką (kol vaikas nėra įvaikintas). Tėvų valdžios apribojimas gali būti laikinas ir neterminuotas. Apribojus tėvų (vieno iš jų) valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų (vieno iš jų) sutikimo vaikas gali būti įvaikintas  (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Kai tėvai (vienas iš jų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (vieno iš jų) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (vieno iš jų) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Ieškinį teismui dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas) (CK 3.182 straipsnio 2 dalis).

Taip. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu, o laikinas apribojimas gali būti pakeistas į vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.181 straipsnio 4 dalis).

Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teismui gali pareikšti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto) panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, Tarnybos teritorinis skyrius, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4 dalis).

Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 straipsnio 1 dalis).

Jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į Tarnybą ar (ir) Tarnybos teritorinį skyrių (žodžiu, raštu) o nuo 14 (keturiolikos) metų – ir į teismą (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai bendru sutarimu uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Jeigu tėvai (vienas iš jų) netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, Tarnybos teritorinis skyrius arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). 
Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Taip. Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra:
1) įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas (CK 3.187 straipsnis).

Iki 2022-12-31 
Kai norima parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vaikui nuosavybes teise priklausantį turtą, reikalingas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų), globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau informacijos apie teismo leidimus čia.

Nuo 2023-01-01 
Kai parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą nori tėvai (vienas iš jų), išankstinio teismo leidimo sudaryti šiuos sandorius nereikalaujama, kuomet sandorį sudaro notaras. Tokiu atveju notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.188 straipsnio 5 dalis).  

Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą tvirtinti sandorį asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas tvirtinti sandorį, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į sandorį atsisakiusį tvirtinti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis). 
Tiek iki 2022-12-31, tiek nuo 2023-01-01 sandorius dėl vaikui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo / įkeitimo ar kt. sudaro notarai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Daugiau apie notarų sudaromus sandorius čia.

Iki 2022-12-31 
Kai norima parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem tėvams), reikalingas teismo leidimas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų) turi  kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau informacijos apie teismo leidimus čia.

Nuo 2023-01-01
Norint parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiems tėvams) nėra reikalingas teismo leidimas. Notaras, prieš tvirtindamas šį sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). 

Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą tvirtinti sandorį asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas tvirtinti sandorį, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į sandorį atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Tiek iki 2022-12-31, tiek nuo 2023-01-01 sandorius dėl šeimos nekilnojamojo turto pardavimo/įkeitimo ar kt. sudaro notarai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Daugiau apie notarų sudaromus sandorius čia.

Iki 2022-12-31 
Nepilnametis vaikas pats priimti / atsisakyti mirusio asmens palikimo negali – tą padaryti turi jo tėvai (vienas iš tėvų), globėjas (rūpintojas), tačiau tai jie gali padaryti tik gavę teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų), globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau apie teismo leidimus čia.

Tiek atisakyti, tiek priimti palikimą vaiko vardu galima tik tuomet, kai tai atitinka vaiko interesus (pvz., atsisakyti palikimo galima tik tuomet, jei turto vertė daug mažesnė nei skolos už jo išlaikymą ar pan.). 

Nuo 2023-01-01 
Kai nepilnamečio vaiko vardu palikimą priima / atsisako jo tėvai (vienas iš jų), išankstinio teismo leidimo nereikalaujama, kuomet nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimą/atsisakymą tvirtina notaras. Tokiu atveju notaras, prieš tvirtindamas palikimo priėmimą / atsisakymą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar atlikus šį veiksmą bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.188 straipsnio 5 dalis). 

Nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimą / atsisakymą notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio norima priimti / atsisakyti palikimo ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei notaras netvirtins šio sandorio ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad palikimo priėmimas / atsisakymas nepilnamečio vaiko vardu atitinka jo interesus.(Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Kai nepilnamečio vaiko vardu palikimą priima/atsisako jo globėjas (rūpintojas), jam kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, t. y.  kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CPK 579-582 straipsniai). 

Nepilnamečius baudžiamajame procese atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris padeda nepilnamečiui kaip asmeniui, negalinčiam tinkamai atstovauti savo interesams, pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį.

Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti nepilnametį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja nepilnametis, ir padėti jam pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu nepilnametis yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi nepilnamečiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 54 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalis).

Taip pat nepilnamečius baudžiamajame procese atstovauja gynėjas (įtariamųjų ir kaltinamųjų atveju) arba įgaliotas atstovas (nukentėjusiojo atveju), kurie yra profesionalūs teisininkai. Gynėjo ir įgaliotojo atstovo pagrindinė funkcija yra teikti teisinę pagalbą, ginti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta speciali vaikų nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų tvarka. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalis).

Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat Tarnybos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 3 dalis).  

Tarnybos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo įstatyminis atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui ( (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 3 dalis).

Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) Tarnybos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalis). 

Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalis).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 11 dalis).

Tais atvejais, jeigu minėtos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja Tarnybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 11 dalis).

Taip, administracinė atsakomybė gali būti taikoma už vaiko teisių pažeidimus. Administracinė atsakomybė asmenims taikoma tik tada, kai padaryta veika yra pavojinga ir atitinka konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių Tarnybos darbuotojų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime galima įgyvendinti tik tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti ir šis bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaiko nebendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, pavyzdžiui, vienam iš tėvų nuteikinėjant vaiką prieš kitą iš tėvų.

Tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, turi didesnę įtaką vaikui ir, dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdieninio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną) vertina jo / jos įtaką, nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime. Tėvams tenka kooperavimosi pareiga, kuri reiškia ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, sunkinančių skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai atkurtas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšys.

Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku gali būti vertinamas kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas (piktnaudžiavimas tėvų valdžia). Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Jei minėtas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jis užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis).

Vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jo interesams. Pažymėtina, kad teisės aktuose yra nustatytos specialios priemonės, skirtos spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių. Pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, tenka vaiko tėvams. Jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dvi institucijas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir teismą, kurios gali tėvus įpareigoti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais.

Administracinė atsakomybė tėvams gali kilti už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir tuo atveju, kai tėvai ar vienas iš tėvų trukdo vaikui naudotis savo teise matytis ir bendrauti su atskirai gyvenančiais artimaisiais giminaičiais bei kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja artimi emociniai ryšiai. Vaiko bendravimas su giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalis).

Žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Melaginga informacija gali būti perduodama bet kokia forma, pvz., žodžiu, raštu. Tuo atveju, jei asmuo sąžiningai klydo dėl informacijos teisingumo, jam administracinė atsakomybė nekyla (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio 3 dalis).

Lietuvoje asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Vaikas turi teisę mokytis, siekdamas visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinė atsakomybė tėvams už kliudymą vaikui mokytis gali kilti, jei tėvai tyčia, žinodami, jog vaikas turi mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, jam palieka prižiūrėti jaunesnį brolį ar sesę ir dėl to vaikas negali skirti laiko mokslams.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnio 1 dalis).

Informaciją turėtumėte pateikti valstybės, kurioje tuo metu faktiškai yra vaikas, atsakingoms institucijoms. Informaciją taip pat galite pateikti ir Tarnybai, kuri atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje, taip pat veikia kaip centrinė institucija pareigoms, numatytoms 1996 m. Hagos konvencijoje dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija), 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) bei kituose tarptautiniuose teisės aktuose, vykdyti. Tarnyba, veikdama kaip centrinė institucija, informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą užsienio valstybėje nedelsiant perduotų tos valstybės kompetentingoms institucijoms. 

Jei Jūs norite globoti vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, su prašymu dėl globos galite kreiptis tiesiogiai į vaiko gyvenamosios vietos kompetentingas institucijas arba į Tarnybą, kuri Jūsų prašymą persiųs užsienio valstybės kompetentingoms institucijoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nepaisant, ar jų santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Todėl sprendimą dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat privalo priimti abu vaiko tėvai.

Tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str. 3 d. numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:
1.    Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;
2.    Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Jeigu tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę, ir kartu su vaiku neišvykstantis vienas iš tėvų atsisako duoti sutikimą vaiko išvykimui, šis tėvų ginčas turi būti sprendžiamas teismine tvarka.

Tikslaus apibrėžimo, kas yra nuolatinis vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju, vertinant, ar išvykimas į užsienio valstybę laikytinas laikinu ar nuolatiniu, yra vertinamos faktinės vaiko išvykimo į kitą valstybę aplinkybės, atkreipiant dėmesį į:
a) išvykimo trukmę. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. 
b) išvykimo tikslą. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. Tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš ugdymo, gydymo įstaigos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba įrašomas į ugdytinių sąrašus kitoje valstybėje, priregistruojamas gydymo įstaigoje, išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą.  

Hagos konvencija nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus. Šiai procedūrai inicijuoti yra būtina žinoti šalį, kurioje galimai yra neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas. Jeigu nėra nežinoma valstybė, kurioje yra vaikas, asmeniui tikslinga kreiptis į policiją dėl vaiko buvimo vietos nustatymo. 

Siekiant inicijuoti vaiko sugrąžinimo pagal Hagos konvenciją procedūrą, privaloma užpildyti ir pateikti Tarnybai patvirtintos formos prašymą pagal Hagos konvenciją. Prašymo formą galima rasti Tarnybos internetinėje svetainėje – „Paslaugos“ – Prašymai“ – pasirenkant „Prašymas dėl neteisėtai išvežto arba laikomo vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku“.

Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 
1.    Prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; 
2.    Vaiko gimimo liudijimo/gimimo įrašo kopija; 
3.    Santuokos liudijimo (jeigu vaiko tėvai santuokoje) kopija; 
4.    Teismų sprendimų/nutarčių, susijusių su vaiku (jeigu tokie buvo priimti) kopijos; 
5.    Dokumento, patvirtinančio, jog iki išvežimo į užsienio valstybę vaikas nuolat gyveno Lietuvoje (pvz. pažyma apie lankytą ugdymo įstaigą, registraciją ir lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir pan.) kopija; 
6.    Vaiko nuotrauka; 
7.    Kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kopijos. 

Prašymas gali būti pateiktas elektroniniu paštu, atsiunčiant jį adresu [email protected], arba kitu būdu pristatomas į Tarnybą ar jos teritorinį skyrių (pašto siunta, ar pateikiamas atvykus). 

Vaikui teisėtai išvykus gyventi į užsienio valstybę, asmuo, kuriam neužtikrinama teisė matytis su vaiku arba trukdoma ją veiksmingai įgyvendinti, turi teisę teikti prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) dėl teisės matytis su vaiku.  

Siekiant inicijuoti procedūrą pagal Hagos konvenciją dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo, privaloma užpildyti ir pateikti Tarnybai patvirtintos formos prašymą pagal Hagos konvenciją. Prašymo formą galima rasti Tarnybos internetinėje svetainėje – „Paslaugos“ – „Prašymai“ – pasirenkant „Prašymas dėl neteisėtai išvežto arba laikomo vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku“.

Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 
1.    Prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; 
2.    Vaiko gimimo liudijimo/gimimo įrašo kopija; 
3.    Santuokos liudijimo (jeigu vaiko tėvai santuokoje) kopija; 
4.    Teismų sprendimų/nutarčių, susijusių su vaiku (jeigu tokie buvo priimti) kopijos; 
5.    Vaiko nuotrauka; 
6.    Kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kopijos. 

Prašymas gali būti pateiktas elektroniniu paštu, atsiunčiant jį adresu [email protected], arba kitu būdu pristatomas į Tarnybą ar jos teritorinį skyrių (pašto siunta, ar pateikiamas atvykus)

Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis.

Jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų į valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, kito iš vaiko tėvų rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su to iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.

Jei vaikas kelionėje į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę nėra lydimas tėvų ar globėjų (rūpintojų) (ar vieno iš jų), vaikui reikia turėti vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, kad vaikas išvyktų vienas arba su jį lydinčiu asmeniu. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui vykstant su lydinčiu asmeniu, vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens duomenys.

Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ir kitais kolektyvais), būtinas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas tikslus išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, bei šio rašto kopija. Pažymėtina, kad vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš tėvų arba globėjo rašytinį sutikimą (sutikimus kelionės metu turi saugoti kelionės organizatorius).

Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone (kontaktus galite rasti čia). Pranešimą galite teikti telefonu, elektroniniu paštu arba atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos adresu.

Jeigu  kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Policijos pareigūnai susisieks su atitinkamo vaiko teisių apsaugos skyriaus budinčiais specialistais.
Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais. Šalyje veikia 12 tarnybos teritorinių skyrių, kurie visą parą, taip pat švenčių ir poilsio dienomis, užtikrina vaiko teisių apsaugą, reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.

Pažymėtina, jog vaiko teisių gynėjai į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, t. y. nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą. Reaguodami į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, minėtus veiksmus atlieka per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. Į policijos pranešimus dėl vaiko buvimo jam nesaugioje aplinkoje, reaguojama per 1 val.

Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Jei sulaukėte vaiko teisių gynėjo vizito, reiškia, kad gavome pranešimą apie galimai pažeidžiamas Jūsų namuose augančių vaikų teises ir specialistai atvyko Jums padėti.

• Vaiko teisių gynėjai susitiks ir pabendraus su vaiku bei Jumis (tėvais ar globėjais);
• Vaiko teisių gynėjai gali pageidauti atskiro pokalbio su vaiku nedalyvaujant Jums, jei matys, kad tai būtina geriausiems vaiko interesams užtikrinti;
• Prireikus vaiko teisių gynėjai susisieks su Jūsų vaiko ugdymo įstaiga, poliklinika, globos centru ar su kitomis Jūsų vaiko kasdienybėje aktyviai veikiančiomis įstaigomis, paprašys papildomos informacijos;
• Jeigu vaiko teisių gynėjai apsilankymo Jūsų šeimoje metu nustatys realų ir tiesioginį pavojų Jūsų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl to, kad Jūs negalite tinkamai pasirūpinti vaiku, pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu laikinai apgyvendins vaiką saugioje aplinkoje. Tai, kad vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje, dar nereiškia, kad vaikas iš Jūsų yra paimtas;
• Atlikus vaiko situacijos vertinimą, Jūs būsite pakviesti susipažinti su situacijos vertinimo anketa savo miesto / rajono  vaiko teisių apsaugos skyriuje arba galėsite pateikti prašymą dėl susipažinimo su šiuo dokumentu elektroniniu paštu.

I variantas: Vaiko teisių pažeidimo nenustatoma.
Vaiko teisių gynėjai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimo Jūsų šeimoje nenustato ir su Jumis atsisveikina. Esant poreikiui, Jūs supažindinami, kur ir kaip galite gauti Jūsų šeimai reikalingą pagalbą kreipiantis savarankiškai.

II variantas: Nustatomas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis.
Nustačius galimą vaiko teisių pažeidimą, vertinama, kaip šioje situacijoje specialistai gali geriausiai padėti Jūsų šeimai. Kreipiamasi į Jūsų miesto / rajono socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos Jums inicijavimo. Kitą darbo dieną Jūsų miesto / rajono socialinių paslaugų įstaiga paskiria atsakingą atvejo vadybininką, kuris susipažįsta su Jūsų šeimos situaciją ir kviečia į pirmąjį posėdį, kurio metu sudaro pagalbos Jūsų šeimai planą (pradedamas atvejo vadybos procesas).

III variantas: Nustatomas vaiko apsaugos poreikis .
Jei vaiko teisių pažeidimas kelia tiesioginę grėsmę Jūsų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, nustatomas vaiko apsaugos poreikis. 

• Kreipiamasi į Jūsų miesto / rajono socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos Jums inicijavimo. Kitą darbo dieną Jūsų miesto / rajono socialinių paslaugų įstaiga paskiria atsakingą atvejo vadybininką, kuris susipažįsta su Jūsų šeimos situaciją ir kviečia į pirmąjį posėdį, kurio metu sudaro pagalbos Jūsų šeimai planą (pradedamas atvejo vadybos procesas). 
• Taip pat per 2 darbo dienas į pagalbą Jūsų šeimai atvyksta mobilioji komanda, kuri visą mėnesį teiks intensyvią pagalbą Jūsų šeimai ir padės Jums išspręsti iškilusias problemas, kad patys galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaiku. 
• Prašoma Jūsų nurodyti giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį laikinai padėti prižiūrėti vaiką, nustatoma vaiko laikinoji priežiūra. 
• Jeigu Jūs nenurodote asmens, galinčio laikinai prižiūrėti Jūsų vaiką arba laikinosios priežiūros metu nekeitėte savo elgesio ir toliau išliko didelė grėsmė Jūsų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, priimamas sprendimas paimti vaiką iš Jūsų ir vaikas laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje. Jūsų vaiku rūpinasi giminaičiai, kiti artimi vaikui asmenys ar budintys globotojai. 
• Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas vaiką paimti iš Jūsų šeimos, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į Jūsų gyvenamosios vietos apylinkės teismą, kuris (ne)išduoda leidimą paimti vaiką iš Jūsų.
• Visais atvejai, kai teisme sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš Jūsų išdavimo, Jums (vaiko tėvams) paskiriamas valstybės finansuojamas advokatas.
• Gavus oficialų teismo dokumentą dėl vaiko paėmimo, pradedamas laikinosios globos nustatymo procesas Jūsų vaikui. Visą šį laiką Jūsų vaiko gerove rūpinasi ir jo interesus užtikrina laikinieji globėjai.

Vaiko teisių gynėjas, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vyksta į Jūsų šeima ir pabendrauja su vaiku, su Jumis (vaiko tėvais / globėjais), įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką, prireikus susisiekia su Jūsų vaiko ugdymo įstaiga, poliklinika, globos centru ar su kitomis Jūsų vaiko kasdienybėje aktyviai veikiančiomis įstaigomis, asmenimis, paprašydami pateikti papildomos informacijos. Vaiko teisių gynėjai analizuoja gautus duomenis ir, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, nustato, ar yra rizikos veiksnių, dėl kurių kyla grėsmė vaikui, ir apsaugos veiksnių, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, t. y. galimus rizikos veiksnius, dėl kurių kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nenustačius vaiko apsaugos poreikio, įvertinama, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. galimus rizikos veiksnius, dėl kurių negresia realus pavojus vaikui, tačiau įveikti iškilusius sunkumus šeimai ir (ar) vaikui reikalinga pagalba. 

Taigi, atliekant vaiko situacijos vertinimą yra vertinami rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, socialinės aplinkos rizikos veiksniai, bei rizikos veiksniai, susiję su Jumis (vaiko tėvais ar globėjais). 

Nurodyti rizikos ir apsaugos veiksniai, nustatyti atliekant vaiko situacijos vertinimą, turi būti pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurie vaiko teisių gynėjui tapo žinomi vaiko situacijos vertinimo metu.

Jei vaiko teisių gynėjai, nustatę vaiko apsaugos poreikį Jūsų vaikui, paskyrė vaiko laikinąją priežiūrą arba priėmė sprendimą paimti vaiką iš Jūsų šeimos, reiškia, kad galėjo būti viena ar kelios iš šių aplinkybių:

• dėl Jūsų netinkamo veikimo ar neveikimo kilo realus pavojus Jūsų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, o Jūs negalėjote užtikrinti vaikui saugios aplinkos;
• dėl alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo negalite tinkamai pasirūpinti vaiku;
• Jūsų buvimo vieta kurį laiką tapo nežinoma, buvote dingęs/-usi ir (ar) ieškomas/-a;
• negalėjote tinkamai rūpintis vaiku, nes smarkiai sirgote, buvote suimtas/-a, privalėjote atlikti bausmę ar buvo iškilę kitų svarbių priežasčių.

Darbo dienomis ir darbo valandomis galite kreiptis į savo miesto / rajono vaiko teisių apsaugos skyrių (kontaktus galite rasti čia), kurio darbuotojai suteiks informacijos apie Jūsų vaiko saugumą.

Vaikas į Jūsų šeimą galės sugrįžti:

• nedelsiant nuo tada, kai teismas nuspręs jog leidimo paimti vaiką iš šeimos išduoti negalima ir ši teismo nutartis bus įsiteisėjusi;
• nedelsiant arba ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas, kai Jūsų šeimai paskirti atvejo vadybos specialistai posėdžio metu nuspręs, kad, norėdami išspręsti sudėtingą situaciją, bendradarbiavote su specialistais, pakeitėte savo elgesį ir Jūsų šeimoje išnyko realus pavojus Jūsų vaiko saugumui.

• Jūs turite teisę auginti ir auklėti savo vaikus, esate atsakingi už savo vaikų saugumą, vystymąsi, tobulėjimą, materialinį išlaikymą ir tinkamą priežiūrą;
• privalote rūpintis savo vaikų sveikata, ugdymu, fiziniu, dvasiniu, doroviniu, emociniu, protiniu ir moraliniu vystymusi;
• įvykus vaiko teisių pažeidimui, turite prisiimti atsakomybę ir bendradarbiauti su specialistais, dirbti su priskirta mobiliąja komanda, vykdyti visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas;
• galite skųsti Skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų ir (ar) Skyriaus vedėjo veiksmus (neveikimą).

Tėvams (vienam iš jų) už vaiko teisių pažeidimus gali būti taikoma:  
Civilinė atsakomybė. Gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tėvų (vieno iš jų valdžia (CK 3.180 straipsnis). 
Administracinė atsakomybė. Gali būti takoma už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika (ANK 72, 73 straipsniai). 
Baudžiamoji atsakomybė. Gali būti taikoma atsakomybė už  piktnaudžiavimą tėvo, motinos teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku (BK 163 straipsnis). 

Vaiko laikinoji priežiūra – visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas. Vaiko laikinoji priežiūra organizuojama tada, kai vaiko teisių gynėjai, išnagrinėję pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko apsaugos poreikį. Laikinoji priežiūra galima tik esant vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančio asmens tarpusavio susitarimui. Organizuojant vaiko laikiną priežiūrą vaiko teisių gynėjai taip pat išklauso vaiko nuomonę. Vaiką padeda prižiūrėti (prieš tai įvertinti, kaip galintys tinkamai prižiūrėti vaiką) giminaičiai, kiti emociniais ryšiais su vaiku susiję asmenys, kuriuos nurodo tėvai, globėjai (rūpintojai) arba vaikas apgyvendinamas socialinių paslaugų įstaigoje su vienu ar abiem iš tėvų, globėju (rūpintoju), kuris (-ie) nekelia pavojaus vaikui. Vaiko laikinoji priežiūra vaiko gyvenamojoje vietoje ar asmens, laikinai prižiūrinčio vaiką, gyvenamojoje vietoje, gali tęstis iki 30 dienų nuo jos taikymo pradžios, po to gali būti pratęsta dar iki 30 dienų, o vykdant laikinąją priežiūrą su vienu ir abiem iš tėvų socialinių paslaugų įstaigoje – iki 12 mėnesių.

Vaiko laikinosios priežiūros tikslas – išsaugoti vaiką šeimoje, net kai nustatomi didesni vaiko teisių pažeidimai, tokie kaip smurtas, jei atvejai nėra kritiniai. Tokiais atvejais, pirmiausia atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą, prireikus vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų gali būti apgyvendinamas ir krizių centre. Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirba mobiliosios komandos specialistai, kurie siekia motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus.

Vaiko laikinoji priežiūra gali būti nustatyta su asmenimis, kurie vaiko teisių gynėjų yra įvertinti kaip galintys tinkamai prižiūrėti vaiką šeimos ar vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje. Tai gali būti giminaičiai, kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, kuriuos nurodo tėvai, globėjai (rūpintojai) arba vaikas apgyvendinamas socialinių paslaugų įstaigoje su vienu iš tėvų, globėju (rūpintoju), kuris nekelia pavojaus vaikui. Vaiko atstovais pagal įstatymą ir toliau lieka tėvai.

Pagrindinė laikinųjų prižiūrėtojų atsakomybė – suteikti vaikui saugią aplinką bei sudaryti tinkamas sąlygas saugiai vystytis. Vaiką laikinai prižiūrintys asmenys turi bendrauti ir bendradarbiauti su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, dirbančiu socialinį darbą su šeimomis, mobiliąja komanda ir vaiko teisių gynėjais, teikti informaciją apie vaiką, o kilus pavojui vaiko saugumui ar atsiradus kitų sunkumų, vaiko teisių pažeidimų, nedelsiant apie juos pranešti Tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. Laikinieji prižiūrėtojai suteikia vaikui saugią aplinką iki 30 dienų laikotarpiu (pratęsus laikinąją priežiūrą – iki 60 dienų).

Vaiką laikinai prižiūrintis asmuo dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos, kuri skiriama už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką Išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka, skyrimo turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją, o jeigu asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.

Jei tėvai negali nurodyti asmens, kuris galėtų vykdyti laikinąją priežiūrą, arba paaiškėja, jog nurodytas asmuo negebės tinkamai pasirūpinti vaiku, o kito asmens tėvai negali nurodyti, galimi du būdai:

• Vaikui kartu su tėvais (ar vienu iš jų) laikinoji vaiko priežiūra taikoma socialinių paslaugų įstaigoje.
•  Jeigu vaiko tėvai nesutinka apsigyventi su vaiku socialinių paslaugų įstaigoje, priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

Pastaruoju atveju vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos, apgyvendinamas jam saugioje aplinkoje (teikiant prioritetą kaip ir laikinosios vaiko priežiūros atveju, apgyvendinimui pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis), kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo, šeimai teikiama Tarnybos mobiliosios komandos pagalba ir taikoma atvejo vadyba siekiant, jog dėl šeimoje įvykusių teigiamų pokyčių vaikas galėtų grįžti į šeimą ir augti saugioje aplinkoje.

Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, vaiko teisių gynėjai, užtikrindami vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.

Veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių aplinkybių nelaikomas nepriežiūra.

Vaiko teisių gynėjai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina vaiko situaciją. Jeigu vaiko teisių gynėjai apsilankymo Jūsų šeimoje metu nustatys realų ir tiesioginį pavojų Jūsų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl to, kad Jūs tuo konkrečiu metu negalite tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiko teisių apsaugos specialistai laikinai apgyvendins vaiką saugioje aplinkoje. Tai, kad vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje, dar nereiškia, kad vaikas iš Jūsų yra paimtas.

Tik atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius realų pavojų vaiko fiziniam ir (arba) psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, ar pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, priimamas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį. Nustačius apsaugos vaikui poreikį vaikas gali būti paimtas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) tuo atveju, jeigu nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos nustatant vaiko laikinąją priežiūrą (pvz. nerandamas asmuo, galintis laikinai prižiūrėti vaiką arba tėvai nenurodo, nesusitaria dėl tokio asmens ir pan.) ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pažymėtina, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį yra inicijuojama mobilioji komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas, t. y. inicijuojamas pagalbos teikimas, siekiant padėti į krizę patekusiai šeimai įveikti sunkumus. Tik kraštutiniais atvejais, kai vaikui tebėra pavojinga, nesaugu šeimoje, o pagalba neveiksminga ar jos atsisakoma, vaikas gali būti paimtas iš tėvų (globėjų). Tokiu atveju Tarnyba kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos, nes tik įsitesėjus teismo sprendimui dėl vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą gali būti pradėtas vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimas. 

Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui intensyvią pagalbą ir (ar) bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku, nustačius vaiko apsaugos poreikį.

Mobilioji komanda sudaroma iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų specialistų – psichologo ir (ar) socialinio darbuotojo, ir (ar) krizių valdymo specialisto.

Mobiliosios komandos specialistai teikia intensyvią individualią ar grupinę konsultacinę ir (ar) kitokią psichologinę, socialinę pagalbą į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui, siekiant padėti šeimai ir (ar) vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir (iš)spręsti iškilusias problemas, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų galėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, sudaryti sąlygas vaikui vystytis ir gyventi saugioje aplinkoje. 

Mobiliosios komandos darbas paprastai trunka iki 20 darbo dienų nuo mobiliosios komandos sudarymo dienos. 
Dėl objektyvių aplinkybių ar esant poreikiui pratęsti mobiliosios komandos pagalbą, mobiliosios komandos darbas gali būti pratęstas vieną kartą, bet ne ilgesniam nei 8 darbo dienų terminui.

Mobilioji komanda (toliau – MK), pirmą kartą atvykusi į šeimos ir (ar) vaiko gyvenamąją vietą, prisistato šeimos nariams, vaikui, vaiko laikinąją priežiūrą vykdančiam asmeniui arba asmeniui, pas kurį vaikas laikinai apgyvendintas (nurodomi MK specialistų vardai, pavardės ir pareigos), informuoja apie MK veiklos tikslus, funkcijas ir MK darbo su šeima ir (ar) vaiku eigą, trukmę bei MK pagalbos šeimai ir (ar) vaikui teikimo sąlygas, motyvuoja šeimos narius priimti MK pagalbą. Intensyvus MK darbas šeimos ir (ar) vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje intensyvaus MK darbo vietoje pradedamas, jei bent vienas iš vaiko tėvų sutinka priimti MK pagalbą arba sutinka, kad MK pagalba būtų teikiama vaikui ir pasirašo Sutikimą priimti MK pagalbą, su sutikusiu priimti MK pagalbą tėvu ir (ar) vaiku (išskyrus atvejus, kai vaiko atstovu pagal įstatymą tampa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Atvejais, kai nė vienas iš vaiko tėvų nepasirašo Sutikimo, MK su šeima ir (ar) vaiku nedirba. 

Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 
Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus.

Atvejo vadybą sudaro:

• pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimas;
• pagalbos organizavimas; 
• vaiko individualių poreikių, šeimos socialinės aplinkos rizikos veiksnių bei vaiko ir šeimos stiprybių įvertinimas;
• pagalbos plano sudarymas;
• pagalbos plano įgyvendinimas;
• šeimos stebėsena;
• periodinis pagalbos plano peržiūrų organizavimas bei pagalbos plano efektyvumo vertinimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra atsakinga už atvejo vadybos proceso koordinavimą. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, o už individualaus atvejo vadybos proceso koordinavimą yra atsakingas atvejo vadybininkas bei socialinių paslaugų įstaiga.

Atvejo vadybą inicijuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį. Tarnybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą. Po to, kai Tarnybos teritorinis skyrius kreipiasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, jis raštu informuoja šeimą apie šį kreipimąsi ir suteikia informaciją, kokia socialinių paslaugų įstaiga šeimai teiks atvejo vadybos paslaugas (nurodomas įstaigos pavadinimas, adresas, bendrasis telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas).

Atvejo vadybos procesas gali būti pradėtas ir vaiko tėvų, ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų iniciatyva, jei jų vertinimu, vaikui ir (ar) šeimai būtina kompleksinė pagalba. Tokiu atveju, prašymą socialinių paslaugų įstaigai dėl atvejo vadybininko paskyrimo turi pateikti vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų arba šeimoms pagalbą organizuojanti ir teikianti įstaiga. 

Atvejo vadybos posėdžius organizuoja ir į juos kviečia atvejo vadybininkas. Pirmasis atvejo vadybos posėdis organizuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atvejo vadybininko paskyrimo dienos. Kiti atvejo vadybos posėdžiai organizuojami ne rečiau nei kartą per pusmetį. Jei yra matomas poreikis arba yra teisinis būtinumas, atvejo vadybos posėdžiai gali būti organizuojami ir dažniau (pavyzdžiui, atsiradus svarbioms aplinkybėms šeimoje, nustačius vaiko apsaugos poreikį ir pan.).

Paslaugų vaikui ir (ar) šeimai teikimą užtikrina savivaldybės. Paslaugos teikiamos iš projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Detalesnę informaciją bei pilną paslaugų sąrašą galite rasti čia arba gyvenamosios vietos savivaldybėje.

Smurto artimoje aplinkoje atvejis dar nėra rodiklis paimti vaiką iš tėvų (motinos). Tačiau paminėtina, kad į smurto artimoje aplinkoje atvejus reaguojama kaip ir į kitus galimo smurto prieš vaikus atvejus bei įvertinus vaiko situaciją, rizikas bei apsaugos veiksnius, motinos galimybes apsaugoti vaiką nuo reikšmingos žalos jam darymo, priimamas sprendimas, geriausiai atitinkantis vaiko interesus. Tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas dėl vaiko apgyvendinimo jam saugioje aplinkoje, reikalingos pagalbos inicijavimo ar kiti reikalingi veiksmai, siekiant, kad vaikas augtų ir vystytųsi saugioje jam aplinkoje. 

Nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp vaiko norų ir vaiko geriausių interesų, jo poreikių. Jei vaikui nebus užtikrinti jo baziniai poreikiai – blogai, tačiau jei jis neturi naujausio modelio telefono – tai bus neatsižvelgta į vaiko norą ir nevertinama, kaip vaiko poreikių netenkinimas.  

Vaikai gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus visais rūpimais klausimais, nes vaiko balsas svarbiausias. Kartais gali pakakti tiesiog vaiko teisių gynėjų pokalbio su vaiku ir (ar) tėvais dėl esamos situacijos ir išsiaiškinimo, ar tikrai tėvai netenkina  vaiko poreikių, ar priešingai – rūpinasi vaiku bei stengiasi apsaugoti vaiką adekvačiais ir tinkamais būdais. Tačiau kartais vaiko žinutė gali atskleisti ir kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių šeimai ir vaikui gali būti inicijuojama pagalba.

Nereaguoti, gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių gynėjai negali.

Už vaikų priežiūrą, auklėjimą visų pirma yra atsakingi jų tėvai. Auklėdami vaikus tėvai turi ugdyti nuostatą nevartoti alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, narkotinių medžiagų ir pan. Vaikai yra ypatingai smalsūs, imlūs įvairaus pobūdžio informacijai ir linkę kartoti tėvų elgesį, todėl labai svarbu kalbėtis su vaikais bei paaiškinti jiems suprantamais žodžiais apie alkoholio vartojimo pasekmes, žalą. 

Alkoholinių gėrimų vartojimas asmenims nuo 20 metų amžiaus nėra draudžiamas, tačiau rekomenduotume tėveliams nevartoti alkoholinių gėrimų greta vaikų arba imtis visų priemonių, kad būtų pasirūpinta vaikų saugumu. Tėveliai kiekvieną kartą prieš priimdami sprendimą vartoti alkoholinius gėrimus, net ir labai nedidelį jų kiekį, turėtų įvertinti galimą alkoholio poveikį jų organizmui (pavyzdžiui, įvertinti, ar nevartoja vaistų, sukeliančių šalutinį poveikį kai kartu vartojamas alkoholis), elgesiui, reakcijai ir pan. Tėveliai turi būti įsitikinę, kad galės tinkamai pasirūpinti savo vaikais. 

Paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prevenciškai šeimų netikrina ir nestebi, tačiau gavusi pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, pavyzdžiui, kai tėvai vartoja alkoholį ir galimai neužtikrina vaikui saugumo, vaiko teisių gynėjai pranešimą nagrinėja ir atvyksta į šeimos buvimo / gyvenamąją vietą.

Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 str. 8 d., tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. Taip pat asmenys turi teisę pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui ar vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui skundą dėl darbuotojų veiksmų ar neveikimo, jei mano, kad buvo pažeistos jo teisės ir laisvės.