Ginčai dėl ryšio su giminaičiais

Vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jo interesams. Pažymėtina, kad teisės aktuose yra nustatytos specialios priemonės, skirtos spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių. Pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, tenka vaiko tėvams. Jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dvi institucijas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir teismą, kurios gali tėvus įpareigoti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimas tėvams sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais

Jei vaiko tėvai atsisako giminaičiams sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, giminaičiai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kuris gali įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku arba atsisakyti įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku, jei pagrįstai mano, jog toks bendravimas prieštarautų vaiko interesams.

Teismo įpareigojimas tėvams sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais

Jei vaiko tėvai nevykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimo sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku ar giminaičiai nesutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, giminaičiai gali kreiptis į teismą.

Teismas įpareigoja tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, jei toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant, ar bendravimas su giminaičiais atitinka vaiko interesus, teismas vertina:

- vaikų brandą;

- susidariusią padėtį ir giminaičių poelgius;

- giminaičių gyvenimo būdą;

- kitas konkrečias aplinkybes.

Teismas, įpareigodamas vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku, turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai.

Vaiko giminaičių teisė bendrauti su vaikais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teise bendrauti su vaikais. Jei, pavyzdžiui, vaiko tėvui ar motinai yra apribota tėvų valdžia ar nustatytas minimalus bendravimas su vaiku, nereiškia, kad vaiko seneliai iš to tėvo ar motinos pusės turi teisę su anūku bendrauti tik minimaliai. Senelių bendravimo su anūku tvarka nustatoma atskirai nuo vaiko tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaiko teisė matytis su giminaičiais, jei vaikas gyvena kitoje šalyje

Dar prieš išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais vaiko giminaičiais.