Kas gali įvaikinti?

Reikalavimai įtėviams

Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.

Amžius. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Išimtį teismas taiko atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias aplinkybes:

• kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau aišku, kad šeima gali užauginti įvaikį;
• kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką;
• kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;
• kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;
• kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 m., tačiau siekiant užtikrinti geriausius įvaikinamo vaiko interesus, amžiaus skirtumas teismo gali būti sumažintas iki 15 m.

Sveikata. Asmuo gali įvaikinti, jeigu jo veiksnumas bei psichinė ir fizinė sveikata netrukdo to padaryti (jeigu nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-1123/A1-429 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti įvaikintojas ir (ar) negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“).

Teistumas. Siekiančių įvaikinti asmenų gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro surenka duomenis apie asmenį, siekiantį įvaikinti vaiką – ar asmuo buvo teistas už nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas.

Įvaikintojais negali būti asmenys:

• teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje;
• asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
• buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
• asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas;
• asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
• asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka:
  • žmogaus gyvybei;
  • laisvei;
  • seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
  • vaikui ir šeimai;
  • visuomenės saugumui, dorovei;
  • nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai;
  • sunkų sveikatos sutrikdymą;
  • nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.

Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Pasirengimas įvaikinimui.

Tarnybos nustatyta tvarka atestuoti asmenys – globėjų ir įtėvių rengimo specialistai, įgiję teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti mokymus dėl asmens pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką, atlikti asmens pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką vertinimą ir rengti išvadą (toliau – GIMK specialistai), įvertins surinktus duomenis ir asmens galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Vaikai, augantys įvaikintojo šeimoje. Visi vaikai yra asmenybės su individualiais poreikiais. GIMK specialistai vertina, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti įtėvių šeimoje kartu su jų vaikais, atsižvelgiant į visų šeimoje augančių vaikų geriausius interesus.

Gyvenimo sąlygos. GIMK specialistai įvertina, ar įvaikintojai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Nuosavas būstas neprivalomas.

Gaunamos pajamos. Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų norintis įvaikinti asmuo privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

Kur kreiptis dėl galimybės tapti įtėviais? Jei būsimi įtėviai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių pagal savo gyvenamąją vietą. Nuolat gyvenant užsienio valstybėje, dėl įvaikinimo reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.

Vaiko kilmė. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti ir reikia gerbti ją. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save – stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir kurianti saugų Jūsų šeimos ir vaiko tarpusavio bendravimo pamatą. Įvaikinimo fakto slėpimas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes ilgainiui gali sukelti pasitikėjimo krizę ir tapatumo sunkumų. Net ir būdamas mažas vaikas gali gauti informaciją jam suprantama kalba ir forma (pvz., pasitelkiant filmukus, pasakėlės). Svarbu informaciją pateikti pagal vaiko amžių ir brandą, palaipsniui ir saugiai. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš jam artimiausių žmonių, t. y. įtėvių, o ne iš aplinkinių, kad būtų išvengta vaiko įskaudinimo ir galimai negrįžtamai sugriautų tarpusavio santykius.