Lietuva – vienintelė tarp kaimynių gerinusi vieną svarbiausių vaikų gerovės rodiklių
Lietuva pastaraisiais metais išsiskiria tarp kaimyninių valstybių pagal vieną svarbiausių vaikų gerovės rodiklių. Nors Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje šeimose globojamų vaikų dalis pastaraisiais metais nežymiai mažėjo, Lietuvoje ji augo. 2025 metų pabaigoje beveik 83 proc. visų globojamų vaikų šalyje augo šeimos aplinkoje – maždaug 3 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu metu prieš dvejus metus. Specialistų teigimu, tokie rezultatai atspindi nuoseklias pastangas užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje.
Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis per dvejus metus Lietuvoje šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis padidėjo nuo 80 proc. 2023 m. pabaigoje iki 83 proc. 2025 m. pabaigoje. Tuo pačiu laikotarpiu kitų valstybių oficialūs duomenys rodo, kad Latvijoje šis rodiklis sumažėjo nuo 90 iki 88 proc., Lenkijoje – nuo 71 iki 69 proc., Estijoje – nuo 19 iki 17 proc. Lygiagrečiai, per dvejus metus vaikų, globojamų ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose), skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 2023 m. pabaigoje buvusių 1260 iki 2025m. pabaigoje – 995.
Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4633, o ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose) – 938 vaikai.
Lietuva per pastaruosius dvejus metus pastebimai priartėjo prie Norvegijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma vienu pažangiausių vaikų gerovės pavyzdžių Europoje. Dar prieš dvejus metus Lietuvą nuo Norvegijos, pagal šeimose globojamų vaikų dalį, skyrė daugiau nei 14 procentinių punktų. Šiandien šis atotrūkis sumažėjęs iki maždaug 11 procentinių punktų. Lietuvos rezultatai rodo, kad šalies pasirinkta vaikų globos kryptis leidžia nuosekliai artėti prie aukščiausių tarptautinių standartų.
Pokyčiai neįvyksta savaime
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, gerėjantys Lietuvos rodikliai yra ilgus metus Lietuvoje vykdytų vaikų globos sistemos pokyčių rezultatas, prie kurio prisidėjo tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės, globos centrai ir patys globėjai.
„Vaikui geriausia augti šeimoje – tai principas, kuriuo Lietuva vadovaujasi jau ne vienerius metus, o šiandienos rezultatai yra įrodymas, kad būtent kryptingas darbas duoda rezultatų. Vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, turi galimybę augti aplinkoje, kurioje gali kurti artimą ryšį su suaugusiaisiais, jaustis svarbūs ir saugūs. Tai svarbu ne tik vaikystėje – tokia aplinka padeda vaikams geriau pasirengti savarankiškam gyvenimui ateityje“, – sako J. Zailskienė.
Tuo tarpu, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vertinant vaikų gerovę vien statistinių rodiklių nepakanka.
„Ne mažiau svarbu, kad globėjų šeimos ir šeimynos toliau gautų reikiamą pagalbą, o vaikai kuo greičiau patektų į stabilią ir jiems saugią aplinką. Būtent todėl pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama globos centrų stiprinimui, budinčių ir nuolatinių globotojų tinklo plėtrai bei pagalbai globėjams“, – sako ji.
Už augančių rodiklių – kryptingai kurta sistema
Nors visuomenė dažniausiai mato galutinius rezultatus, pasak specialistų, svarbiausi pokyčiai vyksta kasdienėje vaikų globos sistemos veikloje. Šiandien siekiama, kad vaikas, netekęs saugios aplinkos, kuo greičiau patektų į šeimą, o ne į globos instituciją.
Gargždų socialinių paslaugų centro direktorės Viktorijos Lygnugarienės teigimu, skaičiai, rodantys pastaraisiais metais augančią globojamų vaikų dalį šeimose, yra daugelio specialistų kryptingo darbo rezultatas.
„Šalyje veikia daugiau nei 60 globos centrų, kurie ieško naujų globėjų, juos rengia ir teikia pagalbą globojančioms šeimoms. Sistema veikia taip, kad vaikai iš nesaugios aplinkos pirmiausia patenka pas budinčius globotojus, o ne į įstaigą. Vėliau jiems aktyviai ieškoma šeima, todėl vaikai turi galimybę augti šeimos aplinkoje“, – sako V. Lygnugarienė.
Pasak specialistės, prie pokyčių prisidėjo ne tik globos centrų veikla, bet ir tai, kad įstatymų leidėjai su specialistais nuolat tariasi ir priima bendrus sprendimus, kurie atspindėtų geriausius vaiko interesus. Tai lemia savalaikius teisės aktų pakeitimus, didesnį dėmesį vaiko interesams bei naujų globos formų atsiradimą. Taip susikuria sistema, kurioje prioritetas teikiamas ne institucinei globai, o vaiko augimui šeimos aplinkoje.
Didžiausi pokyčiai dar laukia visuomenės požiūryje
Nors Lietuvos rezultatai vaikų globos srityje šiandien atrodo geriau nei daugelio kaimyninių valstybių, specialistai sutaria, kad vis dar reikia daug dirbti keičiant visuomenėje gyvuojančius stereotipus apie tėvų globos netekusius vaikus ir pačią globą.
„Praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 59 proc. gyventojų niekada nėra svarstę apie galimybę įsivaikinti ar globoti vaikus. Tai reiškia, kad nepaisant pastebimai gerėjančių rodiklių, mums vis dar reikia padirbėti keičiant visuomenės nuostatas, kad dar daugiau žmonių sutiktų priimti į namus tėvų globos netekusį vaiką ir padėtų jam užaugti, atskleisti savo gerąsias savybes ir potencialą“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė.
I. Skuodienei pritaria ir V. Lygnugarienė, kuri įsitikinusi, kad tolesnė pažanga vaikų globos srityje didele dalimi priklausys nuo visuomenės požiūrio ir įsitraukimo.
„Kiekviena paskleista žinia pasėja tam tikrą grūdelį ir skatina pažvelgti į globą kitaip. Tad turime daug erdvės kalbėti apie globą ir edukuoti žmones – pradedant artimiausia aplinka, baigiant visa visuomene. Štai, pavyzdžiui, jau turime puikią iniciatyvą – Vaikų globos savaitę, kai apie globą kalbama visoje Lietuvoje, o visų savivaldybių globos centrai suvienija jėgas, dalijasi gerosiomis istorijomis ir kviečia žmones iš arčiau susipažinti su globa. Būtina kurti kuo daugiau i tokių iniciatyvų, nes būtent jos padeda formuoti pozityvesnį požiūrį į tėvų globos netekusius vaikus ir skatina susimąstyti, ką iš tiesų reiškia užauginti žmogų“, – sako V. Lygnugarienė.
Nors Lietuva jau šiandien gali didžiuotis vienais geriausių vaikų globos rodiklių regione, specialistai neabejoja, kad didžiausią pažangą ateityje lems ne statistika ar nauji teisės aktai, o žmonių apsisprendimas atverti savo namų ir širdies duris vaikui. Todėl svarbiausias kitas žingsnis – ne tik išlaikyti jau pasiektus rezultatus, bet ir paskatinti daugiau žmonių apsvarstyti galimybę tapti globėjais.
Atnaujinimo data: 2026-06-22
Taip pat skaitykite:
Vaiko teisių gynėjai primena, į ką atkreipti dėmesį, kad vasaros džiaugsmų neaptemdytų traumos
Vaiko teisių gynėjai plečia pagalbos tinklą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams
Keturis vaikus globojanti Audronė su vyru: kvietimas suteikti vaikams namus buvo lyg ženklas
Kad vaikas nebijotų kreiptis pagalbos: ką verta žinoti apie saugumą internete?