Vaiko saugumas internete: kaip atpažinti verbavimą ir laiku padėti
Šiandien socialiniai tinklai ir įvairios skaitmeninės platformos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Vaikai ir paaugliai čia mokosi, bendrauja, ieško informacijos, kuria draugystes ir leidžia laisvalaikį. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir naujų grėsmių – nuo melagienų, manipuliacijų bei patyčių iki verbavimo ir radikalizavimo.
Valstybės saugumo departamento pranešimą apie verbavimo pavojus žiūrėkite Vaiko teisių TV.
„Vaikams internetas šiandien nėra atskiras pasaulis – tai jų kasdienybės dalis. Čia jie mokosi, bendrauja, ieško atsakymų ir kuria santykius. Tačiau kartu jie kasdien susiduria ir su melagienomis, manipuliacijomis bei dezinformacija. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi pakankamai įgūdžių atskirti tiesą nuo melo ar „pusiau tiesos“. Todėl suaugusiųjų vaidmuo šiandien ypač svarbus – turime padėti vaikams suprasti tai, ką jie mato internete, ir išmokyti kritiškai vertinti informaciją, kad virtualioje erdvėje jie jaustųsi saugiau“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad greta dezinformacijos ir kitų interneto pavojų vis aktualesne problema tampa vaikų verbavimas bei radikalizavimas.
Per pastaruosius kelerius metus pasaulyje stebima sparti nihilistinio ekstremizmo ideologinių nuostatų plėtra tarp nepilnamečių. Valstybės saugumo departamentas nihilistinio ekstremizmo plitimo apraiškas stebi ir Lietuvoje, todėl ragina tėvus, globėjus, pedagogus ir kitus nepilnamečių artimoje aplinkoje esančius asmenis atkreipti dėmesį į šią grėsmę ir domėtis vaikų veikla virtualioje erdvėje. Laiku nesustabdytas radikalizacijos procesas gali padaryti neatitaisomą žalą tiek nihilistinio ekstremizmo ideologijos paveiktiems asmenims, tiek ir jų aukoms.
Verbavimas – per socialinius tinklus ir žaidimų platformas
Anot Valstybės saugumo departamento, teroristinės organizacijos ir jų šalininkai propagandą jaunimui vis dažniau skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus bei žaidimų platformas, dažniausiai „TikTok“ ir „Roblox“. Tai nėra vien algoritmų problema – už verbavimo dažnai slypi kryptingas priešiškų valstybių ar ekstremistinių grupuočių veikimas, nukreiptas prieš mūsų visuomenę ir jos vaikus.
Didžiausia rizika tapti verbuotojų taikiniais kyla vaikams ir paaugliams, kurie patiria socialinės integracijos sunkumų, yra išgyvenę trauminių patirčių, jaučiasi vieniši, ieško pripažinimo ar jų kasdieniu gyvenimu internete mažiau domisi suaugusieji. Tačiau specialistai pabrėžia, kad nė vienas vaikas nėra visiškai apsaugotas – verbuotojai dažnai taikosi ne į „problemiškus“, o tiesiog smalsius, patiklius ar dėmesio ieškančius jaunuolius.
Vaiką apsaugoti – ne draudimais, o ryšio puoselėjimu
Todėl svarbiausia ne draudimai, o nuolatinis ryšys su vaiku. Vaiko teisių gynėjai ragina ieškoti pusiausvyros tarp noro riboti vaiko laiką prie ekranų ir domėjimosi tuo, ką jis veikia internete.
Su vaiku verta kalbėtis apie tai, su kuo jis bendrauja internete, kokius pasiūlymus gauna, kokiu turiniu domisi. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą, aiškinti, kad ne kiekvienas internete sutiktas žmogus yra tas, kuo prisistato, o pernelyg viliojantys pasiūlymai – greitai uždirbti pinigų, prisijungti prie uždarų grupių ar atlikti, atrodytų, nekaltas užduotis – gali būti bandymas manipuliuoti.
Tėvams taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesio pokyčius. Nerimą gali kelti staigi socialinė saviizoliacija, uždarai grupei būdingų terminų vartojimas, ekstremistinių idėjų skleidimas bendraujant su artimaisiais ar domėjimasis daiktais, pažymėtais dešiniojo ekstremizmo simbolika.
Ne bausti, o kreiptis pagalbos
Pasak Valstybės saugumo departamento, tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio neonacizmo tinklas. Socialiniuose tinkluose yra dešimtys nihilistinio ekstremizmo tinklų ir grupių, tačiau dauguma jų yra kuriamos kaip populiariausių tinklų kopijos, pvz., pavadinimuose yra skaičiai ar žodis „kultas“.
Pastebėjus įtartinus ženklus svarbiausia ne kaltinti ar bausti vaiką, o išlikti ramiems, kalbėtis ir siekti suprasti situaciją. Jei kyla įtarimų, kad vaikas gali būti verbuojamas ar radikalizuojamas, verta išsaugoti susirašinėjimus, ekrano nuotraukas ar kitą informaciją ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Valstybės saugumo departamentas ragina nedelsti ir apie galimus verbavimo ar šnipinėjimo bandymus pranešti Lietuvos žvalgybai. Specialistai padeda įvertinti situaciją, o laiku suteikta informacija gali padėti užkirsti kelią verbavimui, manipuliacijoms ar šantažui.
Apie įtariamą verbavimą pranešti galima paskambinus į Valstybės saugumo departamento Pasitikėjimo liniją telefonu +370 700 70 007 arba elektroniniu paštu [email protected]. Jei kyla grėsmė vaiko saugumui ar reikalinga pagalba dėl vaiko teisių užtikrinimo, visuomet galima kreiptis ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Atnaujinimo data: 2026-07-30
Taip pat skaitykite:
Vaiko teisių gynėjai: kas slypi už vaiko nenoro dalytis žaislais?
Vaiko teisių gynėjai apie vaiko asmenines ribas: ką gali nuveikti tėvai nuosekliai jas stiprinant
Vaiko teisių gynėjų forume: apie naujos kartos dezinformaciją, algoritmus ir vaikų apsaugą
Vaiko teisių gynėjai primena: atviri langai gali tapti rimtu pavojumi vaikams