Vaiko balsas nagrinėjant pranešimą

Vienas iš pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimo garantų, kuris įtvirtintas tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje, – tai vaiko teisė, kad būtų išklausyta jo nuomonė, kai sprendžiami su juo susiję klausimai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas vaiko nuomonės išklausymas apie galimą jo teisių pažeidimą.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Nustatant vaiko interesus būtina atsižvelgti į paties vaiko norus, siekius, teikiamus prioritetus, tačiau tai nėra vaiko interesų turinį nulemianti aplinkybė. Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Vaiko teisių konvencija taip pat numato, kad vaikas gali būti išklausytas įvairiais būdais: tiesiogiai, per atstovą arba per atitinkamą instituciją. Galima pasirinkti bet kurią iš šių formų, kiekvienos jų paskirtis – suteikti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo pažiūras.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, jog vaiko teisių gynėjai išklauso vaiko, gebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jį liečiančiais klausimais ir įvertinę su situacija susijusias aplinkybes, atsižvelgę į vaiko amžių ir brandą, priima sprendimus, vadovaudamiesi geriausiais vaiko interesais.