Išvykstantiems į užsienį

Laikinas ir nuolatinis vaiko išvykimas

Tikslaus apibrėžimo, kas yra laikinas vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju, vertinant, ar išvykimas į užsienio valstybę laikytinas laikinu ar nuolatiniu, yra vertinamos faktinės vaiko išvykimo į kitą valstybę aplinkybės, atkreipiant dėmesį į:

a) išvykimo trukmę. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. 

b) išvykimo tikslą. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. Tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš ugdymo, gydymo įstaigos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba įrašomas į ugdytinių sąrašus kitoje valstybėje, priregistruojamas gydymo įstaigoje, išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Ką svarbu žinoti tėvams, ketinantiems su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nepaisant, ar jų santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Todėl sprendimą dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat privalo priimti abu vaiko tėvai.

Tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str. 3 d. numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:

1. Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;
2. Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Jeigu tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę, ir kartu su vaiku neišvykstantis vienas iš tėvų atsisako duoti sutikimą vaiko išvykimui, šis tėvų ginčas turi būti sprendžiamas teismine tvarka.

Vykstant į Šengeno erdvei priklausančias šalis

Vykstant į Šengeno erdvei priklausančias šalis 

Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis.

Kokios šalys priklauso Šengeno erdvei? 

Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės: 
Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Мalta, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija, Švedija, Šveicarija.

Vykstant į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei 

Jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų į valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, kito ir vaiko tėvų rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su to iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Jei vaikas kelionėje į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę nėra lydimas tėvų ar globėjų (rūpintojų) (ar vieno iš jų), vaikui reikia turėti vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, kad vaikas išvyktų vienas arba su jį lydinčiu asmeniu. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui vykstant su lydinčiu asmeniu, vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens duomenys.

Vaikui vykstant su grupe į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones į ne Šengeno erdvės šalis 

Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ir kitais kolektyvais), būtinas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas tikslus išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, bei šio rašto kopija. Pažymėtina, kad vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš tėvų arba globėjo rašytinį sutikimą (sutikimus kelionės metu turi saugoti kelionės organizatorius).