Vaiko teisių gynėjai pataria: kaip namų ruošą paversti atsakomybe, o ne bausme

„Kodėl aš turiu tvarkyti kambarį?“, „Kodėl negaliu eiti į lauką, kol neišploviau indų?“ – tokie klausimai ne vienoje šeimoje tampa kasdienybe. Vaiko teisių gynėjai sako, kad nesutarimai dėl namų ruošos yra natūrali šeimos gyvenimo dalis, tačiau jie neturėtų tapti nuolatinių konfliktų priežastimi.

Daugiau patarimų – „Vaiko teisių TV“.

Prasidėjus mokslo metams dažniau į Vaiko teisių liniją  kreipiasi vaikai, manantys, kad tėvai jų prašo per daug padėti namuose ir tėvai, norintys pasitarti, kada darbų vaikams jau per daug. Tokiose situacijose svarbu prisiminti, kad šeimoje visi turi ne tik teises, bet ir atsakomybes.

Vaiko teisių linijos vadovė Jolanta Griškonienė pastebi, kad svarbiausia tarp teisių ir atsakomybių atrasti aukso viduriuką: vaiko atsakomybės namuose turėtų būti pritaikytos jo amžiui, gebėjimams ir neužgožtų galimybės ilsėtis, žaisti, mokytis ar leisti laiką su draugais.

„Nuo mažens vaikai gali mokytis prisidėti prie bendrų šeimos darbų: išnešti šiukšles, išplauti indus ar padėti tvarkytis namuose. Ir labai svarbu, kad vaikas suvoktų, jog šie du dalykai – neatsiejami.  Namuose konfliktai dažnai kyla, kai nėra aiškių ribų arba užduotys atrodo per sunkios“, – sako vaiko teisių gynėja.

Pašnekovė pastebi, kad itin svarbu suaugusiems aiškiai susitarti su vaiku , kokios yra jo atsakomybės namuose ir kokios jo pagalbos reikia kitiems šeimos nariams.  Galima visai šeimai susėsti ir pasikalbėti, kokių darbų namuose reikia, kas ką galėtų padaryti pagal savo amžių ir galimybes. Pavyzdžiui, mažesni vaikai gali sudėti savo žaislus ar padengti stalą, vyresni – padėti ruošti valgį ar išvesti augintinį. Kai vaikas pats dalyvauja sprendžiant, ką ir kada darys, jam lengviau suprasti atsakomybės prasmę ir laikytis susitarimų.  

Žinoma, vaikams noras žaisti ar susitikti su draugais kartais nugali atsakomybės jausmą – ir tai taip pat natūralu. Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai ragina ieškoti kompromisų. Pavyzdžiui, galima tartis pirmiausia atlikti sutartą darbą, o tada skirti laiko laisvalaikiui. Tokie susitarimai padeda išvengti bereikalingų ginčų ir moko planuoti savo laiką.

Tiesa, vaiko teisių gynėja J. Griškonienė pastebi, kad geriausia pamoka vaikui – ne žodžiai, o suaugusiųjų pavyzdys. Matydami, kad tėvai laikosi savo pažadų, rūpinasi namais ir vieni kitais, vaikai natūraliai mokosi atsakomybės. Kartu jie geriau supranta, kad tvarkingi namai, pagamintas maistas ar kiti kasdieniai dalykai neatsiranda savaime – prie jų prisideda visi šeimos nariai.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad svarbiausias tikslas nėra idealiai sutvarkyti namai. Kur kas svarbiau, kad šeimoje būtų girdimas kiekvieno balsas, o atsakomybės padėtų stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, pagarbą ir bendrystę.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Atnaujinimo data: 2026-10-21

Taip pat skaitykite:

Patikrinus religines bendruomenes nustatyti teisėto darbo su vaikais reikalavimų neatitikimai

Vaiko teisių gynėjai: kai vaikui nesiseka, svarbu ieškoti ne kaltės, o priežasties

Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti

Kaip padėti vaikui, kuris jaučiasi vienišas?

Vaiko teisių gynėjai: kas slypi už vaiko žodžių „noriu išsikraustyti“?