Vaiko teisių gynėjai: kaip ir kodėl svarbu išmokyti vaiką ilsėtis?

Vasara įsibėgėja, pirmieji šeimos atostogų planai realizuoti ir tėvai gali susidurti su dilema, kaip iki pat rugsėjo tinkamai užimti atostogaujantį vaiką. Pasirinkimai įvairūs: nuo visiškos laisvės iki naujų veiklų maratono. Vaiko teisių gynėjai primena, kad bet kokio amžiaus vaikui per atostogas svarbi pusiausvyra tarp poilsio ir naujų patirčių, o pertrauka tarp mokslų bus tikrai naudinga, kai atlieps konkretaus vaiko poreikius.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgesnės trukmės poilsis vaikui būtinas, padeda atstatyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą, dėl to į mokyklą grįžę vaikai geriau mokosi, būna aktyvesni ir labiau motyvuoti veikti.

„Kiekvienas vaikas yra atskiras pasaulis, o poreikiai labai individualūs – taip pat ir kalbant apie atostogas. Būkime atidūs vaikui, skatinkime jį išsakyti savo poreikius ir įsiklausykime į juos. Svarbiausia, kad per atostogas vaikas darytų tai, kas jam miela, artima ir naudinga, dėl to tikrai pasiilsėtų ir sukauptų gerų emocijų. Tėveliai geriausiai žino, kas jų vaikui tiktų, tad derėtų šios nuomonės paisyti, nesusigundyti tuo metu galbūt populiariomis ar kitiems vaikams tinkančiomis veiklomis“, – sako vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.

Poilsis vaikui reikšmingas, kaip ir bet kuriam suaugusiam žmogui

Vaiko teisių gynėja tėvams ir globėjams pataria organizuojant vaiko atostogas atkreipti dėmesį į asmenines vaiko savybes. Pavyzdžiui, vienas vaikas yra labai atviras, linkęs bendrauti, tad jam tiks išvykos iš namų, džiugins stovyklos iššūkiai, galimybė užmegzti naujas draugystes ir bendri potyriai. Kitam, uždaresniam, prisitaikymas prie pakitusios aplinkos gali net stresą sukelti, tad jis daugiau emocinių resursų sukaups įprastoje namų aplinkoje, pas senelius, ar kitoje gerai pažįstamoje saugioje aplinkoje.

Vienam vaikui geriausiai tinka aktyvus laisvalaikis, o kitam – reikia laiko sau, savęs pažinimui, kūrybai. Tad vaiko teisių gynėja pataria būti jautriems ir stebėti vaiko emocijas, įsiklausyti į tai, ką vaikas kalba, ko norėtų, apie ką svajoja ir tarpusavyje kalbantis šeimoje, tariantis su vaiku, stengtis atliepti geriausius jo poreikius.

„Vyresnis vaikas ar paauglys jau gali įvardyti savo būseną, pasakys, kada jaučiasi pavargęs ir koks poilsis jam geriausias. Su tokiu vaiku bus lengviau įsivardyti poreikius. Tuo tarpu mažo vaiko nuotaikas teks pajusti, padėti vaikui jas atpažinti ir kartu išbūti su jomis. Irzlumas, pasyvumus ar net pyktis išduoda tiek fizinį, tiek emocinį nuovargį. Svarbu nenuvertinti apie nuovargį kalbančio ar kitaip šią būseną išreiškiančio vaiko“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

Pasak G. Salickienės, užimtumo klausimą vasarą gali padėti išspręsti neformalus ugdymas. Šioje srityje daug galimybių prisitaikyti prie vaiko amžiaus, savybių, poreikių ir fizinių galimybių. Tai galėtų būti užsiėmimai, kuriems trūksta laiko mokslo metais ir kurie leistų pajusti kontrastą tarp mokslo metų rutinos ir atostogų, įsimintų.

Tuo pačiu praktikė siūlo reabilituoti „nieko neveikimą“. Pašnekovė, dviejų vaikų mama, įsitikinusi, kad laisvas ir lėtas buvimas, dažnai virsta kūrybiniais vaiko sprendimais: vaikas gali kažką pagaminti, sukurti, sukonstruoti ar būdamas tyloje staiga išgirsti gamtos garsus, kurie paskatins ieškoti naujų potyrių, domėtis dalykais, kurie anksčiau gal neatrodė patrauklūs.

Minimali vasaros rutina palengvins vaikui rudens pradžią

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad per vasarą visgi vertėtų išlaikyti minimalų dienos režimą, o, pavyzdžiui, kalendoriuje pasižymėti išvykas, šventes, susitikimus ar vaiko prisiimtus namų ruošos darbus.

„Savaime suprantama, kad šiuo laikotarpiu dienotvarkė bus paprastesnė, bet jeigu pavyks laikytis tam tikrų susitarimų, rudenį vaikas kur kas lengviau grįš prie mokslo metų rutinos. Savotiška vasaros atostogų struktūra suteiks stabilumo pojūtį ir tuo pačiu saugumo jausmą vaikui“, – kalba G. Salickienė.

Vaiko teisių gynėja įsitikinusi, kad vaikystėje susiformavęs įgūdis pilnavertiškai ilsėtis, tiek paauglystėje, tiek jau suaugus, apsaugo žmogų nuo perdegimo ir kitų emocinių krizių, padeda išlaikyti stabilią fizinę ir emocinę sveikatą.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Atnaujinimo data: 2024-07-23

Taip pat skaitykite:

Bėgimas iš pamokų vaikui – kasdienybė. Ką daryti?

Pranešimas apie globos namų „Užuovėja“ reorganizavimo sąlygų parengimą ir būsimą reorganizavimą

Prieš naujus mokslo metus – metodinės rekomendacijos mokytojams, kaip kalbėti su vaikais apie jų teises ir atsakomybes

Vilniuje – didžiausias pagalbos vaikams poreikis: vaiko teisių gynėjai sieks dirbti efektyviau

Ruošiamės rugsėjui: su vaiku svarbu kalbėtis apie buvusias patirtis ir apie tai, kas bus nauja