Vaiko teisių pažeidimai
Apie vaiko teisių pažeidimą svarbu pranešti!
Pranešdami vaiko teisių gynėjams apie neprižiūrimą, smurtą patiriantį, kitose pavojingose situacijose esantį vaiką Jūs galite išgelbėti jo sveikatą ir net gyvybę! Be to, taip Jūs galite padėti ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Vaiko teisių gynėjai ir savivaldybėse dirbantys specialistai, esant poreikiui, pasiūlys šeimai reikiamą pagalbą ir padės įveikti sunkumus.
Kaip ir kam pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą?
Pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus galite keletu būdų:
- skambindami nemokamu telefonu 8 800 10 800, darbo laikas I-IV nuo 8-19 val., V nuo 8-18 val.
- rašydami žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt pokalbių laukelyje,
- pildydami pranešimą interneto svetainės vaikoteises.lrv.lt reklaminėje juostoje „Praneškite apie galimą vaiko teisių pažeidimą“,
- paskambindami arba užeidami į savo gyvenamos vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
Skubiais atvejais, jei vaiko saugumui, sveikatai arba gyvybei iškiltų pavojus, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 visą parą arba pranešti naudojantis skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobiliąja programėle.
Ką vaiko teisių gynėjai daro gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Vaiko teisių gynėjai važiuoja į vaiko namus, kalbasi su juo. Jei reikia, su vaiku susitinka ir psichologas.
Vaiko teisių gynėjai taip pat išklauso tėvus (globėjus), aiškinasi kas atsitiko, su kokiais sunkumais susiduria šeima.
Jei įtaria, kad vaikas patyrė smurtą, vaiko teisių gynėjai praneša policijai.
Jei vaikui namuose yra nesaugu, vaikas gali būti laikinai perkeltas pas giminaičius ar globėjus.
Kas yra vaiko situacijos vertinimas?
Spręsdami, ar šeimai reikia pagalbos, vaiko teisių gynėjai pasikalba su vaiku ir tėvais ar globėjais, gauna informaciją iš kitų įstaigų. Vaiko teisių gynėjai įvertina, ar vaikui namuose yra saugu, ar šeima gali pati įveikti sunkumus.
Jei nustatoma, kad šeimai arba vaikui reikia specialistų pagalbos, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į šeimos gyvenamosios vietos savivaldybę, kad ši suteiktų šeimai reikiamą pagalbą. Visas socialines, psichologines ir kitas paslaugas šeimai teikia savivaldybės įstaigose (pvz., socialinių paslaugų) dirbantys specialistai.
Kokius sprendimus gali priimti vaiko teisių specialistai po vaiko situacijos vertinimo?
1 situacija. Jei vaiko teisių gynėjai nenustato vaiko teisių pažeidimo, jie informuoja šeimą, jog kilus poreikiui, šeima gali kreiptis pagalbos į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, baigia pranešimo nagrinėjimą ir išvyksta. Jei tėvai ar globėjai nori, vaiko teisių gynėjai jiems suteikia daugiau informacijos apie vaiko teises ir jų apsaugą.
2 situacija. Jei vaiko teisių gynėjai nustato, kad vaikui šeimoje saugu, bet šeimai reikia pagalbos, yra inicijuojama atvejo vadyba. Tai reiškia, kad šeimai paskiriamas socialinių paslaugų įstaigoje dirbantis atvejo vadybininkas. Jis su šeima bei kitais pagalbą teikiančiais specialistais nustato, kokių paslaugų reikia šeimai, sudaro pagalbos teikimo planą. Pagalbą šeimai pradeda teikti savivaldybės įstaigose dirbantys (pvz., socialinių paslaugų) darbuotojai.
3 situacija. Jei vaiko teisių gynėjai nustato, kad vaikui šeimoje gresia pavojus – pasirūpinama vaiko saugumu. Tai reiškia, kad vaiko laikinoji priežiūra yra paskiriama giminaičiams ar kitiems tėvų (globėjų) nurodytiems emociniais ryšiais su vaiku susijusiems žmonėms. Taip pat tėvai (globėjai) su vaiku gali būti apgyvendinami socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Šeimai yra inicijuojama atvejo vadyba bei organizuojama mobiliosios komandos pagalba.
Jeigu tėvai (globėjai) pagalbą priima, stengiasi pakeisti savo elgesį, atsisako žalingų įpročių, vaikas yra grąžinamas į šeimą.
Jeigu tėvai (globėjai) atsisako pagalbos, toliau pažeidžia vaiko teises (pvz., vartoja alkoholį, smurtauja ar kt.), dėl ko yra nesaugu vaiką grąžinti namo, arba nėra galimybės pasitelkti artimą asmenį, kuris padėtų tėvams (globėjams) laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko teisių gynėjai organizuoja vaikui laikinąją globą (rūpybą).
Kas parodo, kad vaikui šeimoje nėra saugu?
Jeigu yra bent vienas ar keli iš išvardytų požymių, vaikui gali būti nustatytas apsaugos poreikis ir vaikas gali būti laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje pas giminaičius, kitus vaikui artimus žmones, globotojus ar pan.:
- vaikas ant kūno turi smurto žymių ir jas slepia;
- matosi, kad vaikas yra neprižiūrimas, pavyzdžiui, pats vaikas ir jo rūbai yra nuolat nešvarūs, vaikas nuolat alkanas;
- vaikas mato, kaip vienas ar keli šeimos nariai muša ar kitaip skriaudžia kitus šeimos narius, pavyzdžiui, vienas iš tėvų (globėjų) muša kitą ar kitus vaikus;
- vaikas elgiasi taip, kad kelia pavojų sau ir aplinkiniams (pvz., vaikas žaloja save arba aplinkinius, gadina daiktus), tačiau šeimos nariai į tai nekreipia dėmesio;
- vaiko tėvai (globėjai) vartoja alkoholį ar narkotikus, dėl ko negali tinkamai pasirūpinti vaiku;
- vaiko namuose nėra elektros, būstas nešildomas, ypatingai nešvari, antisanitarinė aplinka, vaikui (-ams) nėra užtikrinami baziniai gyvenimo poreikiai (pvz. trūksta maisto, vaikas neturi miegamosios vietos ar pan.);
- vaikas serga, bet nėra gydomas, arba jam reikia specialios priežiūros, bet tėvai (globėjai) tuo nepasirūpina;
- mažas, sergantis ar specialiųjų poreikių turintis vaikas paliekamas be priežiūros;
- vaikas nenori likti su tėvais (globėjais);
- vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi agresyvūs, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų žmonės.
Kas parodo, kad vaikui ir (ar) šeimai reikia pagalbos?
Šie požymiai gali reikšti, kad šeima aptiria sunkumų ir jai reikia pagalbos:
- vaikas be priežasties praleidžia pamokas, į mokyklą ateina pavargęs, neturi mokymosi reikmenų;
- vaikas bėga iš namų;
- vaikas smurtauja, nusikalsta;
- vaikas svaiginasi alkoholiu ar narkotikais;
- vaiko tėvai (globėjai) yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų;
- vaikas įtraukiamas į tėvų (globėjų) tarpusavio konfliktus;
- vaiko tėvai (globėjai) patiria sunkumų (pvz., dėl nepritekliaus, neturi reikiamų tėvystės ir socialinių įgūdžių ir kt.) ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku.
Praneškite apie tokias situacijas vaiko teisių gynėjams, kad šeimai būtų galimybė suteikti reikalingą pagalbą.
Ar nagrinėjant pranešimą yra atsižvelgiama į vaiko nuomonę?
Nagrinėdamas pranešimą vaiko teisių gynėjas susitinka su vaiku, kalbasi su juo, išklauso vaiko nuomonę. Vaiko teisių gynėjas siekia išsiaiškinti, kaip jaučiasi vaikas, ką vaikas mano apie galimą jo teisių pažeidimą, ar vaikas jaučiasi saugus namuose. Vaiko taip pat klausiama, kokios pagalbos jam reikia. Vaiko išsakyta nuomonė yra svarbi, jis turi teisę pasakyti savo nuomonę visais su juo susijusiais klausimais. Tai yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos teisės aktuose. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, į jo nuomonę yra atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja jo paties gerovei.
Išklausant vaiką visada yra atsižvelgiama į jo amžių, brandą – tam, kad būtų įvertinta, ar jis gali tinkamai išreikšti savo nuomonę.
Kaip yra užtikrinamas vaiko saugumas?
Jei vaiko teisių gynėjai nustato, kad šeimoje vaikui gresia pavojus, vaikas gali būti ne tik trumpam laikui perkeliamas į saugią aplinką, bet ir ilgesnį laiką prižiūrimas jo giminaičių ar globėjų.
Vaikui globa inicijuojama jeigu tėvai (globėjai) po įvykio, kai vaiko sveikatai ar gyvybei iškilo grėsmė, pagalbos nepriima arba net ir teikiant pagalbą nekeičia savo elgesio ir dėl to vaikui nėra saugu grįžti į savo šeimą. Toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiką nuo jo teisių pažeidimų ateityje ir užtikrinti tinkamą jo poreikių patenkinimą.
Kiek asmenų dalyvauja priimant sprendimą dėl vaiko saugios aplinkos užtikrinimo atskirai nuo grėsmę keliančių tėvų (globėjų)?
Sprendimą, ar vaiko aplinka yra saugi, paprastai priima du vaiko teisių gynėjai. Taip yra užtikrinamas platesnis, objektyvesnis požiūris į situacijos vertinimą, sudaromos sąlygos vaiko perkėlimą į saugią aplinką organizuoti sklandžiai.
Įvertinus vaiko situaciją ir nustačius, kad vaikui namuose, su jo artimaisiais nėra saugu, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į teismą. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus, atmeta prašymą arba išduoda leidimą perkelti vaiką į saugią aplinką. Šį sprendimą tėvai (globėjai) gali apskųsti teismui.
Bet kokiu atveju – tiek vaikui liekant su artimaisiais, tiek perkėlus jį į saugią aplinką, šeimai yra teikiama pagalba siekiant padėti spręsti sunkumus.
Ar atsižvelgiama į tai, kad vaikui būti paimtam gali būti didesnė trauma negu patirti smurtą?
Prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė – augti šeimoje, galinčioje užtikrinti vaiko saugumą ir geriausias sąlygas jam vystytis.
Tačiau kai kurios vaikus auginančios šeimos susiduria su sunkumais ir iššūkiais, kuriems išspręsti reikia specialistų pagalbos. Kad šeimos sėkmingai įveiktų krizes tam tikrais atvejais priimamas sprendimas perkelti vaikus į saugią aplinką. Tai daroma siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Tačiau vaiko perkėlimas į saugią aplinką yra kraštutinis sprendimas, kuris priimamas pačiose sudėtingiausiose situacijose ir tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai, socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų, ar tėvams (globėjams), globėjams atsisakant priimti būtiną pagalbą.
Perkėlus vaiką į saugią aplinką jis yra apsaugomas nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio su juo, smurto, nepriežiūros, galinčių sužaloti vaiką tiek psichiškai, tiek fiziškai.
Svarbu pabrėžti, kad šeimai sėkmingai įveikus sunkumus, vaikas nedelsiant yra grąžinamas į namų aplinką, nes tiek tėvų (globėjų), tiek paties vaiko, tiek ir vaiko teisių gynėjų tikslas yra, kad jis saugiai augtų savo šeimoje.