Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje dėl įvaikinimo Lietuvoje turi kreiptis per savo šalies Centrinę įvaikinimo instituciją arba per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).
Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 5-ios akredituotos užsienio valstybių institucijos, iš jų dvi Italijos, po vieną JAV, Kanados ir Naujosios Zelandijos įgaliotą instituciją.
Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, įvaikinimo. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Lietuvos Respublikos piliečių (sutuoktinių) ir nuolat gyvenančių užsienyje sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kreipimosi dėl įvaikinimo mūsų šalyje tvarka bus tokia pati kaip ir iki šiol.
Tarptautinio įvaikinimo apribojimai įsigaliojo, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Kaip minėta, šiuo metu Lietuvoje veikia 5-ios įgaliotos užsienio valstybių institucijos, iš jų 2 Italijos, po vieną JAV, Kanados ir Naujosios Zelandijos instituciją.
Šeimos, gyvenančios šalyse, iš kurių nėra įgaliotų užsienio valstybių institucijų (pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Norvegija ir kt.) dėl įvaikinimo Lietuvoje gali kreiptis tik per tos šalies Centrinę įvaikinimo instituciją.
Skirtumai:
• Įgaliotos užsienio valstybių institucijos gali dalyvauti vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, įvaikinimo programoje. Tuo tarpu Centrinės įvaikinimo institucijos neturi galimybės kreiptis dėl vaikų iš vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, sąrašo įvaikinimo.
• Visos įgaliotos užsienio valstybių institucijos dirba Lietuvoje jau kelerius metus, turi įgaliotus darbui Lietuvoje atstovus, gerai išmano tarptautinio įvaikinimo procedūrą Lietuvoje, operatyviai perduoda reikalingą informaciją (pavyzdžiui, Tarnybos pasiūlymą dėl įvaikinimo šeimai ir pan.), operatyviai atsako, padeda šeimai viso įvaikinimo proceso metu. Tuo tarpu Centrinės įvaikinimo institucijos neturi įgaliotų atstovų darbui Lietuvoje, dažnai nežino tarptautinio įvaikinimo procedūros Lietuvoje, neoperatyviai perduoda informaciją, neretai ilgai reikia laukti atsakymo, šeimai atstovauja tik iki jai sutinkant įvaikinti pasiūlytą vaiką.
• Įgaliotų užsienio valstybių institucijų paslaugų įkainiai, lyginant su Centrinėmis įvaikinimo institucijomis, yra gerokai didesni
Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, dėl įvaikinimo Lietuvoje privalo kreiptis per savo šalies Centrinę įvaikinimo instituciją arba per užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.
Įvaikintojų gyvenamosios vietos valstybės Centrinė įvaikinimo institucija ar įgaliota užsienio valstybės institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnyba) turi pateikti šiuos įvaikintojų dokumentus:
1) prašymą įvaikinti (būtinai turi būti nurodyta, kokio amžiaus, lyties ir sveikatos būklės vaiką pageidauja įvaikinti. Pageidavimai neturi prieštarauti leidimui įvaikinti);
2) priimančios valstybės centrinės įvaikinimo institucijos ar įgaliotos užsienio valstybės institucijos informacinį raštą, pristatantį įvaikintojus;
3) priimančios valstybės nustatyta tvarka parengtą namų studiją (socialinio, psichologinio tyrimo ataskaitą);
4) priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą įvaikinti;
5) priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą patvirtinimą, kad įvaikintam vaikui bus leista įvažiuoti į šalį ir joje nuolat gyventi;
6) pasų ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
7) gimimo liudijimų kopijas;
8) santuokos liudijimo kopiją, jei išsituokę, – ištuokos liudijimo kopiją, jeigu našliai, – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
9) sveikatos pažymėjimus;
10) pažymėjimus apie šeimos finansinę būklę (gaunamas pajamas ir turimą turtą);
11) pažymėjimus apie teistumą;
12) kartu gyvenančių vaikų sveikatos pažymėjimus ir gimimo liudijimų kopijas;
13) šeimos įgaliojimas įgaliotai užsienio valstybės institucijai (jei šeima kreipiasi per organizaciją).
Nurodyti dokumentai kompetentingos užsienio valstybės institucijos turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki dokumentų gavimo Tarnyboje dienos.
Visi dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), ir prie jų turi būti pridėti nustatyta tvarka patvirtinti dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Svarstomas tik tinkamai paruoštų dokumentų priėmimo klausimas.
Šeimai sutikus įvaikinti pasiūlytą vaiką, teismui turi būti atnaujinti tokie dokumentai:
1) namų studija;
2) sveikatos pažymėjimai;
3) pažymėjimai apie šeimos finansinę būklę;
4) pažymėjimai apie teistumą.
Vaikas gali būti įvaikintas asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką.
Siūlant vaiką įvaikinti yra atsižvelgiama į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, todėl pirmenybė įvaikinti suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, taip pat užsienio valstybių piliečiams, turintiems lietuvišką kilmę. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
Sutikimą įvaikinti šeima turi pateikti per 30 darbo dienų nuo galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo gavimo dienos. Sutikimas gali būti duodamas bet kokia forma (laišku, elektroniniu laišku, faksimiliniu pranešimu).
Šeima gali atsisakyti įvaikinti jiems pasiūlytą vaiką. Tokiu atveju šeima turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Tarnyba pasilieka sau teisę kreiptis į priimančios valstybės centrinę įvaikinimo instituciją ar įgaliotą užsienio valstybės instituciją dėl pakartotinio šeimos pasirengimo įvaikinti įvertinimo.
Šeimai sutikus įvaikinti jai pasiūlytą vaiką, Tarnyba ir priimančios valstybės centrinė institucija ar įgaliota užsienio valstybės institucija išduoda leidimą tęsti įvaikinimo procedūrą.
Sutikus įvaikinti pasiūlytą vaiką, šeima turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Abu sutuoktiniai privalo dalyvauti teismo posėdyje.
Teismas posėdžio metu patikrina, ar tinkamai įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra, ar įvaikintojai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir yra tinkamai pasirengę įvaikinti, ar įvaikinimas geriausiai atitinka įvaikinamo vaiko interesus.
Teismo sprendimas įvaikinti įsiteisėja po 30 dienų, jeigu sprendimas nėra apskundžiamas apeliacine tvarka. Paduoti apeliacinį skundą turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. pareiškėjai ir įvaikinamo vaiko globėjas, kiti suinteresuoti asmenys.
Įvaikintojai turite teisę prašyti teismą leisti sprendimą vykdyti skubiai.
Apie įvaikinimo bylos nagrinėjimą vaiko biologiniams tėvams nėra pranešama.
Įvaikintam vaikui paliekami jo individualybę išsaugantys duomenys – gimimo data ir vieta. Vaikui gali būti suteikiama įtėvių pavardė ir keičiamas vardas.
Vaiko išvykimui reikalingi šie dokumentai:
1) Vilniaus apygardos teismo sprendimas įvaikinti;
2) naujas vaiko gimimo liudijimas;
3) vaiko pasas;
4) viza, jei tai nustatyta priimančios valstybės įstatymų;
5) tarptautinio įvaikinimo atitikimo pažymėjimas.
Naujas vaiko gimimo liudijimas
Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo įtėviai turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, užregistravusią vaiko gimimą, naujam gimimo liudijimui gauti. Civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti šie dokumentai:
5) įtėvių pasų kopijos (išverstos į lietuvių kalbą ir legalizuotos);
6) įtėvių santuokos liudijimo kopija (išversta į lietuvių kalbą ir legalizuota);
7) Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvaikinti originalas;
8) įvaikinto vaiko gimimo liudijimo originalas.
Prašymą išduoti naują įvaikio gimimo liudijimą užpildo abu įtėviai. Vienas iš įtėvių gali įgalioti kitą ar abu įtėviai gali įgalioti trečiąjį asmenį kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą naujam įvaikio gimimo liudijimui gauti.
Naujas gimimo liudijimas paprastai išduodamas tą pačią dieną.
Vaiko pasas
Vaikui pasą išduoda vaiko gyvenamosios vietos migracijos įstaiga (pasų poskyris).
Migracijos įstaigai turi būti pateikti tokie dokumentai:
1) Vilniaus apygardos teismo sprendimo nuorašas;
2) įtėvių pasų kopijos (išverstos į lietuvių kalbą ir legalizuotos);
3) vaiko biologinių tėvų sutikimo įvaikinti nuorašas ar mirties liudijimo nuorašas, ar teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniais ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nuorašas;
4) vaiko gimimo liudijimo nuorašas;
5) vaiko gimimo akto įrašo nuorašas;
6) mero potvarkio dėl laikinosios globos vaikui nustatymo ar teismo sprendimo (nutarties) dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo nuorašas;
7) naujo vaiko gimimo liudijimo nuorašas;
8) 4 nespalvotos vaiko nuotraukos pasui;
9) banko kvitas apie sumokėtą mokestį.
Prašymą išduoti vaiko pasą būtinai turi pasirašyti vienas iš įtėvių.
Pateikiant prašymą išduoti vaiko pasą, būtinai turi dalyvauti ir pats vaikas.
Kadangi vaikas išvyksta nuolat gyventi į užsienį, atsiimant vaiko pasą turi būti užpildyta gyvenamosios vietos deklaracija, kurią turi pasirašyti vienas iš įtėvių.
Paprastai vaiko pasas yra išduodamas per 3–5 dienas.
Tarptautinio įvaikinimo atitikimo pažymėjimas
Tarptautinio įvaikinimo atitikimo pažymėjimą išduoda Tarnyba, priėmusi Vilniaus apygardos teismo sprendimą įvaikinti.
Ar privalau teikti grįžtamąją informaciją apie Lietuvoje įvaikintą vaiką?
Įvaikinusiai šeimai atstovaujanti centrinė įvaikinimo institucija arba įgaliota užsienio valstybės institucija po įvaikinimo Tarnybai privalo teikti grįžtamąją informaciją, kurią sudaro pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą, taip pat nuotraukos, vaizdo įrašai, tokia tvarka:
a) per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo – du kartus per metus;
b) kitus dvejus metus – kartą per metus;
c) po ketverių metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba.
Informacija turi būti išsami ir teisinga.
Ataskaitos apie vaiko adaptaciją įtėvių šeimoje forma.
