Nepilnamečius baudžiamajame procese atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris padeda nepilnamečiui kaip asmeniui, negalinčiam tinkamai atstovauti savo interesams, pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį.

Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti nepilnametį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja nepilnametis, ir padėti jam pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu nepilnametis yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi nepilnamečiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 54 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalis).

Taip pat nepilnamečius baudžiamajame procese atstovauja gynėjas (įtariamųjų ir kaltinamųjų atveju) arba įgaliotas atstovas (nukentėjusiojo atveju), kurie yra profesionalūs teisininkai. Gynėjo ir įgaliotojo atstovo pagrindinė funkcija yra teikti teisinę pagalbą, ginti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises ir teisėtus interesus.

Atnaujinta: 2022 09 09

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta speciali vaikų nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų tvarka. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalis).

Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat Tarnybos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 3 dalis).  

Tarnybos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo įstatyminis atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui ( (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 3 dalis).

Atnaujinta: 2022 09 09

Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) Tarnybos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalis). 

Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalis).

Atnaujinta: 2022 09 09

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 11 dalis).

Tais atvejais, jeigu minėtos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja Tarnybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 11 dalis).

Atnaujinta: 2022 09 09