Informaciją turėtumėte pateikti valstybės, kurioje tuo metu faktiškai yra vaikas, atsakingoms institucijoms. Informaciją taip pat galite pateikti ir Tarnybai, kuri atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje, taip pat veikia kaip centrinė institucija pareigoms, numatytoms 1996 m. Hagos konvencijoje dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija), 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) bei kituose tarptautiniuose teisės aktuose, vykdyti. Tarnyba, veikdama kaip centrinė institucija, informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą užsienio valstybėje nedelsiant perduotų tos valstybės kompetentingoms institucijoms. 

Atnaujinta: 2022 09 09

Jei Jūs norite globoti vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, su prašymu dėl globos galite kreiptis tiesiogiai į vaiko gyvenamosios vietos kompetentingas institucijas arba į Tarnybą, kuri Jūsų prašymą persiųs užsienio valstybės kompetentingoms institucijoms.

Atnaujinta: 2022 09 09

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nepaisant, ar jų santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Todėl sprendimą dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat privalo priimti abu vaiko tėvai.

Tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str. 3 d. numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:
1.    Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;
2.    Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Jeigu tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę, ir kartu su vaiku neišvykstantis vienas iš tėvų atsisako duoti sutikimą vaiko išvykimui, šis tėvų ginčas turi būti sprendžiamas teismine tvarka.

Atnaujinta: 2022 09 09

Tikslaus apibrėžimo, kas yra nuolatinis vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju, vertinant, ar išvykimas į užsienio valstybę laikytinas laikinu ar nuolatiniu, yra vertinamos faktinės vaiko išvykimo į kitą valstybę aplinkybės, atkreipiant dėmesį į:
a) išvykimo trukmę. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. 
b) išvykimo tikslą. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. Tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš ugdymo, gydymo įstaigos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba įrašomas į ugdytinių sąrašus kitoje valstybėje, priregistruojamas gydymo įstaigoje, išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Atnaujinta: 2022 09 09

Tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą.  

Hagos konvencija nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus. Šiai procedūrai inicijuoti yra būtina žinoti šalį, kurioje galimai yra neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas. Jeigu nėra nežinoma valstybė, kurioje yra vaikas, asmeniui tikslinga kreiptis į policiją dėl vaiko buvimo vietos nustatymo. 

Siekiant inicijuoti vaiko sugrąžinimo pagal Hagos konvenciją procedūrą, privaloma užpildyti ir pateikti Tarnybai patvirtintos formos prašymą pagal Hagos konvenciją. Prašymo formą galima rasti Tarnybos internetinėje svetainėje – „Paslaugos“ – Prašymai“ – pasirenkant „Prašymas dėl neteisėtai išvežto arba laikomo vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku“.

Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 
1.    Prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; 
2.    Vaiko gimimo liudijimo/gimimo įrašo kopija; 
3.    Santuokos liudijimo (jeigu vaiko tėvai santuokoje) kopija; 
4.    Teismų sprendimų/nutarčių, susijusių su vaiku (jeigu tokie buvo priimti) kopijos; 
5.    Dokumento, patvirtinančio, jog iki išvežimo į užsienio valstybę vaikas nuolat gyveno Lietuvoje (pvz. pažyma apie lankytą ugdymo įstaigą, registraciją ir lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir pan.) kopija; 
6.    Vaiko nuotrauka; 
7.    Kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kopijos. 

Prašymas gali būti pateiktas elektroniniu paštu, atsiunčiant jį adresu [email protected], arba kitu būdu pristatomas į Tarnybą ar jos teritorinį skyrių (pašto siunta, ar pateikiamas atvykus). 

Atnaujinta: 2022 11 10

Vaikui teisėtai išvykus gyventi į užsienio valstybę, asmuo, kuriam neužtikrinama teisė matytis su vaiku arba trukdoma ją veiksmingai įgyvendinti, turi teisę teikti prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) dėl teisės matytis su vaiku.  

Siekiant inicijuoti procedūrą pagal Hagos konvenciją dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo, privaloma užpildyti ir pateikti Tarnybai patvirtintos formos prašymą pagal Hagos konvenciją. Prašymo formą galima rasti Tarnybos internetinėje svetainėje – „Paslaugos“ – „Prašymai“ – pasirenkant „Prašymas dėl neteisėtai išvežto arba laikomo vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku“.

Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 
1.    Prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; 
2.    Vaiko gimimo liudijimo/gimimo įrašo kopija; 
3.    Santuokos liudijimo (jeigu vaiko tėvai santuokoje) kopija; 
4.    Teismų sprendimų/nutarčių, susijusių su vaiku (jeigu tokie buvo priimti) kopijos; 
5.    Vaiko nuotrauka; 
6.    Kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kopijos. 

Prašymas gali būti pateiktas elektroniniu paštu, atsiunčiant jį adresu [email protected], arba kitu būdu pristatomas į Tarnybą ar jos teritorinį skyrių (pašto siunta, ar pateikiamas atvykus)

Atnaujinta: 2022 11 10