Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai bendru sutarimu uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Jeigu tėvai (vienas iš jų) netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, Tarnybos teritorinis skyrius arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). 
Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Atnaujinta: 2022 09 09

Taip. Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra:
1) įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas (CK 3.187 straipsnis).

Atnaujinta: 2022 09 09

Iki 2022-12-31 
Kai norima parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vaikui nuosavybes teise priklausantį turtą, reikalingas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų), globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau informacijos apie teismo leidimus čia.

Nuo 2023-01-01 
Kai parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą nori tėvai (vienas iš jų), išankstinio teismo leidimo sudaryti šiuos sandorius nereikalaujama, kuomet sandorį sudaro notaras. Tokiu atveju notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.188 straipsnio 5 dalis).  

Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą tvirtinti sandorį asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas tvirtinti sandorį, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į sandorį atsisakiusį tvirtinti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis). 
Tiek iki 2022-12-31, tiek nuo 2023-01-01 sandorius dėl vaikui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo / įkeitimo ar kt. sudaro notarai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Daugiau apie notarų sudaromus sandorius čia.

Atnaujinta: 2022 11 25

Iki 2022-12-31 
Kai norima parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem tėvams), reikalingas teismo leidimas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų) turi  kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau informacijos apie teismo leidimus čia.

Nuo 2023-01-01  
Norint parduoti / įkeisti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiems tėvams) nėra reikalingas teismo leidimas. Notaras, prieš tvirtindamas šį sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). 

Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą tvirtinti sandorį asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas tvirtinti sandorį, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į sandorį atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Tiek iki 2022-12-31, tiek nuo 2023-01-01 sandorius dėl šeimos nekilnojamojo turto pardavimo/įkeitimo ar kt. sudaro notarai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Daugiau apie notarų sudaromus sandorius čia.

Atnaujinta: 2022 11 25

Iki 2022-12-31 
Nepilnametis vaikas pats priimti / atsisakyti mirusio asmens palikimo negali – tą padaryti turi jo tėvai (vienas iš tėvų), globėjas (rūpintojas), tačiau tai jie gali padaryti tik gavę teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Dėl teismo leidimo išdavimo vaiko tėvai (vienas iš jų), globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Daugiau apie teismo leidimus čia.

Tiek atisakyti, tiek priimti palikimą vaiko vardu galima tik tuomet, kai tai atitinka vaiko interesus (pvz., atsisakyti palikimo galima tik tuomet, jei turto vertė daug mažesnė nei skolos už jo išlaikymą ar pan.). 

Nuo 2023-01-01 
Kai nepilnamečio vaiko vardu palikimą priima / atsisako jo tėvai (vienas iš jų), išankstinio teismo leidimo nereikalaujama, kuomet nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimą/atsisakymą tvirtina notaras. Tokiu atveju notaras, prieš tvirtindamas palikimo priėmimą / atsisakymą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar atlikus šį veiksmą bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.188 straipsnio 5 dalis). 

Nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimą / atsisakymą notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio norima priimti / atsisakyti palikimo ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei notaras netvirtins šio sandorio ir kitus reikalingus duomenis), taip pat, kad palikimo priėmimas / atsisakymas nepilnamečio vaiko vardu atitinka jo interesus.(Notariato įstatymo 46 straipsnis). 

Notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą asmuo turi teisę apskųsti teismui (Notariato įstatymo 46 straipsnis, CPK 511 straipsnis). 
Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties sandorio tvirtinimo (Notariato įstatymo 46 straipsnis). 
 
Kai nepilnamečio vaiko vardu palikimą priima/atsisako jo globėjas (rūpintojas), jam kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, t. y.  kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CPK 579-582 straipsniai). 

Atnaujinta: 2022 11 25